2024/04/29

 

GELEŽINKELIO STOTIES PERONE – MALDA IR DAINOS

Gedulo ir vilties dienos minėjimo dalyviai.

Gedulo ir vilties diena Kupiškyje šį kartą paminėta kitaip: jos išvakarėse rinktasi į geležinkelio stotį. 1941 m. birželio 13-osios naktis buvo paskutinė Laisvės naktis Lietuvoje, birželio 14 d., paryčiais, prasidėjo masiniai šalies piliečių trėmimai į Sibirą. Šiemet minime 81-ąsias tremties pradžios Lietuvoje metines.

Jurga BANIONIENĖ

Istorija turi būti gyva

Į geležinkelio stoties peroną kupiškėnai rinkosi vėlyvą pavakarę – devintą valandą. Nešini gėlių žiedais, žvakelėmis. Renginį istorine daina pradėjo Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis klubas „Jaunimo Ramuva“.

Dainavo folkloro ansamblis „Jaunimo Ramuva“.

Režisierė Vilija Morkūnaitė kalbėjo, kad 1941 m. birželis buvo karštas.

„Būdami čia šį vakarą galime tiktai bandyti įsivaizduoti, nukeliauti laiku atgal. Birželio pavakarė. Ką kaimo žmonės vakare, apie devintą valandą, veikia? Ko gero, jau į pabaigą visa vakarinė ruoša, apeiti gyvuliai, viskas sutvarkyta, žmonės ruošiasi eiti gulti. Ir štai ta birželio 13-osios naktis, paskutinė – rami. Be abejo, kad žmonės žinojo, kas prasidėjo, kas vyksta. Bet juk paprastai būna, nors žinai, kad vyksta kažkas labai negero, visuomet viliesi, kad tave ta nelemta likimo taurė aplenks ir neištiks pati baisiausia lemtis. Bet lietuviams tai atsitiko. Mes renkamės čia, kad prisimintumėme, kad istorija būtų gyva“, – sakė V. Morkūnaitė.

Ji priminė, kad pirmą kartą trėmimų metinės paminėtos Vilniuje, Gedimino aikštėje, 1988 metų gegužės 22 dieną. Tą drąsų aktą atliko Lietuvos laisvės lyga. Po metų, 1989 m. birželio 14 d., didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose ši tremčių data, Juodasis birželis, paminėtas jau gausiau. Tais pačiais metais birželio 14 d. pirmą kartą į Kupiškio geležinkelio stotį susirinko kupiškėnai.

Čia atidengta paminklinė lenta, liudijanti, kad iš šios stoties nuo 1941 m. birželio 14 d. iki 1952 m. sausio 23 d. tremti Kupiškio krašto gyventojai. Jos autorius – šviesaus atminimo tautodailininkas Leonas Perekšlis.

Ištarti, išgirsti, išsaugoti

Siekiant įprasminti tremtinių ir politinių kalinių vardus, visoje Lietuvoje vyko atminimo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Iš Kupiškio 1941 m. birželio 14 d. ištremti 178 žmonės. Pasak V. Morkūnaitės, anksčiau dokumentuose fiksuota mažiau pavardžių, bet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vis atnaujina sąrašus ir papildo. Per renginį perskaitytos pavardės kupiškėnų – ne vien tremtinių, bet ir asmenų, kurių istorijas pavyko atsekti, kurie buvo nužudyti, susodinti į kalėjimus, kitokiais būdais represuoti.

Gedulo ir vilties dienos minėjime dalyvavo Kupiškio parapijos dekanas Mindaugas Kučinskas. „Lenkiu galvą pagerbdamas tremtinius, tikiu, kad čia yra jūsų su pergalės veidais. Ką tai reiškia? Tai ne mano žodžiai. Kazimiero Vasiliausko, kuris tą patyrė, irgi buvo ištremtas. Jis sakė, kad daugelis grįžo pralaimėję, bet kai kurie – su pergale veiduose, be keršto“, – sakė M. Kučinskas.
Pasak dekano, šis vakaras ir vieta – ne kalboms. Galima suprasti popiežių Pranciškų, kai jis nuvyksta į kančios vietas, pavyzdžiui, Aušvicą, ir netaria nė žodžio. „Ką tokioje vietoje pasakyti? Jeigu sakome, tai tiktai tušti žodžiai arba save parodome. Gražu, kad šį vakarą skamba dainos, skaitomi vardai. Už jų yra žmonės, gyvenimai, kai kam tie vardai ir pavardės skamba dar kitaip, nes tai pažįstami, giminaičiai“, – kalbėjo M. Kučinskas.

Bendra malda

Kas palaikė tremtinius? Rožinis. Ne visi ir jį turėjo, bet pasidarydavo, net iš duonos gabaliukų. Kunigas pakvietė visus minėjimo dalyvius bendrai pasimelsti. Už išėjusius, dar tarp mūsų būnančius, tremtį ištvėrusius, taip pat ir už kenčiančią Ukrainos tautą.

Tarp minėjimo dalyvių buvo ir Kupiškyje šiuo metu apsistojusių ukrainiečių. Moterys kviestos padainuoti patriotiškų dainų, tačiau atsisakė – per sunku ir skaudu.

Priminta, kad šiemet sukanka 70 metų nuo 1952 metų trėmimų. Kupiškėnams tai buvo paskutiniai trėmimai. Perskaitytos ir šių metų kupiškėnų tremtinių vardai ir pavardės.
Renginio akcentu tapo palei peroną sužibusi žvakelių juosta. O paskui visi drauge su choro „Bočiai“ dainininkais jungėsi į bendrą tautinį chorą. Skambėjo tremtinių, partizaniškos dainos. Renginio dalyviai buvo vaišinami koše ir karšta arbata.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video