Gruodžio 27 d. sukako lygiai devyneri metai nuo Nikodemo Mickevičiaus mirties. Jis palaidotas Stračnių kapinaitėse. Tai buvo Subačiaus gyvenvietės šviesuolis, kuris aktyviai reiškėsi savo parapijos visuomeniniame gyvenime. N. Mickevičius gimė 1912 m. vasario 14 d. Dvariškių kaime. Augo mažažemių šeimoje. Buvo iš devynių vaikų pats jauniausias.
Šiandien išleidome paskutiniuosius “Amatų gijų” puslapius. Metus trukęs projektas baigiasi. Tai nereiškia, kad mes daugiau nieko neberašysime apie kupiškėnus amatininkus, senųjų verslų puoselėtojus ir gaivintojus. Daug dar liko mūsų krašto auksarankių nepaminėta, neprisiminta. Viliamės, kad savo straipsniais galbūt kai ką paskatinome labiau domėtis gimtinės praeitimi,
Prieš pasibelsdama į Paulino Kaluinos duris svarsčiau, nuo ko pradėti pokalbį. Dažnas skapiškėnas, išgirdęs šio vyriškio vardą, netrunka pranešti: „Tai audinių raštų kūrėjas ir užrašytojas bei mūsų batsiuvys“. Stovint šalia „Jau keturiasdešimt metų Paulinas Kaluina kuria audinių raštus, tokius, kokių nerastume jokiose anksčiau išleistose knygose. Jo sąsiuviniuose
Kai rugpjūčio mėnesį Skapiškio miestelio centre pagyvenusio vyriškio paklausiau, kur rasti paminklą blaivybei ir gal turi jo senovinių fotografijų, jis pakėlė ranką ir parodė į už poros šimtų metrų nuo mūsų susitikimo vietos stovintį namą. Sutiktasis žmogus pasakė, kad čia gyveno fotografė Ona Balytė. Tai
Per Antrąjį pasaulinį karą Skapiškio miestelis buvo gerokai apgriautas. Daugelis garbaus amžiaus gyventojų dar mena pokario baisumus. Žmonės kūrėsi iš naujo, statėsi pirmiausia ūkinius pastatus, gyvenamuosius trobesius ir būtinai – pirtis. Šiandien sunku surasti kaime ilgus metus išsaugotą aukštaitišką pirtelę, nors kur išsivanoti turi kone
Klausantis praėjusio šimtmečio žmonių istorijų, neretai galima išgirsti, kaip šiame krašte gimęs žmogus, kuriam laikui likimo nublokštas į kitus miestus ar šalis, veržiasi sugrįžti į tėviškę. Taip klostėsi ir garsaus Puponių kalvio Jono Bukėno likimas. Gimęs 1908 m., jis tik tarnybai armijoje buvo išvykęs į
Neseniai 77-ąją gimtadienį atšventusiai Elenai Skemundrienei iš visų sodietės darbų bene mieliausias audimas. Ir pastaruoju metu plonytės drobelės ant staklių volo vis storiau. Ši juodpėnietė sakė, jog audžianti ne į skrynią drobelę ar raštuotus užtiesalus krauti, o naudojimui buityje. Kam, pasak moters, pirkti patalynei fabrikinio audinio
Akmenų, vandens ir žalčių apsuptyje Važiuojant iš Subačiaus į Palėvenę pro Paulianką akį patraukia labai pasikeitusi buvusio Pauliankos malūno, pastatyto XIX a. iš akmenų ir nedegtų plytų, aplinka. Stabtelėjame pasmalsauti, kas čia taip gražiai tvarkosi. Juolab kad pastebime ir porą vyrų, triūsiančių prie vienos pastato sienos. Mus
Darbščių ir talentingų žmonių gimtinė Eleonora VAIČELIŪNIENĖ Alenos Aleknaitės-Stančikienės ir Jurgio Stančiko, o vėliau jų penkių vaikų puoselėta sodyba Subačiaus miestelio centre jau šešti metai nebegyvenama. Jos paveldėtojas giminaitis Kazys Stančikas “Mintims” sakė, jog visi septyni buvę šių namų gyventojai jau ilsisi miestelio kapinėse. Paminkle iškalta: “Stančikų
Kol kas rajone registruotos tik dvi kaimo turizmo sodybos. Iš šalies žiūrint, rodos, toks patrauklus verslas, kupiškėnų nevilioja. Gal per mažai mūsų krašte gražių gamtos kampelių, vandens telkinių, o gal kitos priežastys stabdo žmones imtis šios veiklos. Pabandėme šias “mįsles” įminti aplankę Virbališkių vienkiemyje kaimo
Dvaramiškis – apie 3 kilometrus nuo Kupiškio nutolęs kaimas, kuris vakaruose ribojasi su Pajuodupio, iš šiaurės – su Vėžionių, iš pietryčių – su Plundakų kaimais. Dabar čia beliko keletas sodybų, o anksčiau Dvaramiškyje gyveno kelios dešimtys šeimų, triūsė darbštūs amatininkai. Apie vieną iš jų, savo tėvelį
Tradiciniai lietuvių liaudies audiniai - juostos - iki šių dienų išlaikę savo funkcijas, tačiau Didžprūdžių kaimo gyventoja Savera Agnė Paštukienė bene vienintelė moteris mūsų rajone, įkvepianti šiam amatui gyvybę, neleidžianti jam nugrimzti į užmarštį. Savera Agnė juostas audžia jau 15 metų. Akušerės specialybę turinti moteris
UAB “Durpeta” buvusieji darbuotojai ir pastarojo laikmečio kolektyvo žmonės vis sušnenka, jog šiemet turėtų būti paminėtos šios bendrovės vienos iš ištakų - Šepetos durpyno gamybinės veiklos 65-osios metinės. Šia dingstimi vertingą dovaną savajam kolektyvui parengė jo ilgametė darbuotoja Almina Jonušytė-Kisielienė, - metraštį “Šepeta gyvenimo tekmėje”
Uoginietė Jadvyga Pribušauskienė savo krašte garsėja kaip pačių sudėtingiausių raštų audėja. Šiuo metu septyniasdešimt aštuonerių metų moters namuose staklės jau nebepyška, bet iš kraitinės skrynios ji vis dar smalsuoliams gali iškelti ne vieną pačios išaustą lovatiesę, rankšluostį. “Trims anūkėms kraitį sukroviau”, - tarsi apibendrindama šį savo
Saulėtą vasaros dieną Uoginių kaime retai kurį sodietį rasi namuose. Ne išsyk susitikome ir su 58-erių metų Augustinu Vaičiūnu – pasikinkęs arklį Filmą tądien jis laukuose grėbė šieną. Pas savo šeimininkę sugrįžo tik pietums ir sutiko šnektelti apie kalvystės amatą. Mat apylinkėse A. Vaičiūnas garsėja
Į dešimtąjį savo gyvenimo dešimtmetį įžengęs Petras Matulis sako, jog jo tėvoniją dabar galima pavadinti ir tarptautinių vizitų vieta, nes joje jau yra svečiavęsi vaikaičių draugai iš Danijos ir Maroko. Šie jauni užsieniečiai prisipažinę, jog jiems jauku toje senoje sodyboje, stebisi, kad čia ir visai