Statistika byloja, kad moterys pilotės sudaro tik 5 procentus pasaulio pilotų, bet šių dienų aviacijos rinkos tendencijos palankios merginoms, norinčioms rinktis pilotės karjerą. Jos siekti nusprendė ir subatėnė Austėja Rita Žiūkaitė, besigilinanti į išties netradicinę – orlaivių pilotavimo specialybę. Tačiau Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos
Kupiškio etnografijos muziejuje praėjusį antradienį vyko lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys „Žodžio kelionė“. Čia pagerbti kupiškėnai, puoselėjantys savo gimtąją kalbą, kupiškėnišką tarmę. Paskaitą skaitė viešnia – kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Jolanta Zabarskaitė. Jurga BANIONIENĖ Didžiausia vertybė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė kalbėjo, kad prieš 24
Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ šįmet – jubiliejinis, 10-asis, skirtas Vilniaus, Lietuvos valstybės sostinės, 700 metų sukakčiai paminėti. O Kupiškyje jis vyko 18-ą kartą. Pirmą pavasario dieną jaunieji liaudies dainų, sakytinės kūrybos, instrumentinės muzikos atlikėjai rinkosi į Kupiškio kultūros
Kraštietė Monika Gražinskienė (Dičkutė) yra pavyzdys, kad norint atrasti veiklos sritį, kur jausiesi geriausiai, tenka eiti paieškų keliu. Baigusi vienas studijas ir augindama savo vaikus ji suvokė, kad traukia pedagogika. Šiandien Monika dirba pradinių klasių mokytoja privačioje Kauno mokykloje. Ji tvirtina, kad akademinės žinios, be abejo,
Puoselėjant lietuviško meninio žodžio svarbą, kasmet organizuojami Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursai.Vasario 8 dieną surengtas rajoninis konkurso etapas. 17 dalyvių stengėsi savaip perteikti prozos kūrinių ir eilėraščių emocijų paletę, raiškų, įtaigų meninį žodį. Jurga BANIONIENĖ Dalyvių mažėja Šiais metais rajoninis konkurso etapas surengtas Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyboje.
Lietuvių kalbai nieko blogo nenutiks. Tokį optimistinį atsakymą į savo nuogąstavimus gavau iš kupiškietės kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės, docentės Astos Balčiūnienės (Varnauskaitės). Jei taip sako mokslo žmogus, reikia tikėti. Žinoma, nepamirštant ir antros to atsakymo dalies, kad daug kas priklauso ir nuo žmonių pastangų ir požiūrio. Dingstis
Kupiškėnę Audronę Grockytę dažnai galima matyti per miestą minančią dviratį. Mėgstama jos tokio pasivažinėjimo kryptis yra Pyragių ežeras. Kai telefonu tarėmės dėl pokalbio, ji iš ten ir atsiliepė. Sakė, jog naudojasi proga, kad nutirpo sniegas. Net trisdešimt šešerius metus, dažniausiai taip pat dviračiu, Audronė sukdavo
Minint Sausio 13-ąją, Lietuvos laisvės gynėjų dieną, kupiškėnai galėjo išvysti rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmą „Senis prie jūros“, skirtą jo tėčio, pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio, 90-mečio jubiliejui. Žiūrėti filmo pakvietė Kupiškio etnografijos muziejus. Tai buvo puiki proga ir pasiklausyti paties
Sausio 1 d. televizijoje prasidėjo jubiliejinis, jau dešimtasis, muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ sezonas. Ne vieną atlikėjų kartą užauginusiame televizijos šou išvydome ir buvusį kupiškėną Deividą Valmą. Dabar 26 metų vaikinas, vos baigęs dešimt klasių, paliko gimtinę ir išvyko į sostinę siekti savo svajonės – dainuoti.
Bendramoksliai – tai mes, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos 1955–1956 metų XVII laidos abiturientai. Tada ši mokslo įstaiga vadinosi Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurine mokykla. Gavę brandos atestatus išsiskirstėme po Lietuvą, susitarę, net parašais patvirtinę, kad susitiksime po penkerių metų.Net 66 metus visų vienytoja ir vedlė buvo
Skapiškėnui miškų ūkio inžinieriui, Lietuvos miškininkų sąjungos ir Lietuvai pagražinti draugijos nariui šių metų sausio 1 dieną sukako 90 metų.Visa pedagoginė garbaus jubiliato veikla dėstytojaujant (1960–2001 metais) Kauno miškų technikume (nuo 1990 m. – Kauno aukštesnioji miškų mokykla, nuo 2002 m. – Kauno miškų ir
Šių metų vyrų futbolo pasaulio čempionatas, vykstantis Katare, prikaustė šios sporto šakos mėgėjų dėmesį. Šiuo laikotarpiu, gruodžio 10-ąją, minima ir Pasaulinė futbolo diena. Abu dalykai – puiki proga pasidomėti šiuo žaidimu ir pasikalbėti su jį išmanančiu žmogumi.Taigi apie futbolą, jo magiją ir ateitį pasikalbėjome su
Kol lietuviai ginčijasi, kurio miesto eglė gražesnė, skaičiuoja, kiek tūkstančių ir net šimtų tūkstančių išleista jos puošybai, latviams, atrodo, tai nė motais. Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Rygos Domo aikštėje pastatyta žaliaskarė žavi savo paprastumu. Aplink ją po dvejų pandemijos metų vėl veikia kalėdinė mugė, kuri, regis, yra pagrindinis akcentas.
Pagal rytiečių horoskopą ateinantys metai bus Triušio arba Katino, dar ir Kiškio, nelygu kokia šalis kokį gyvūną labiau garbina. Taigi tokia graži gyvūnėlių trijulė dabar gali būti dėmesio centre. Vis dėlto iš šios trijulės žmonėms labiausiai pažįstamas katinas. Tai vienas seniausių gyvūnų, kurį prisijaukino žmogus.
Artėjant didžiosioms metų šventėms atsirado proga aplankyti Sūduvą. Mat tikri sūduviečiai supyksta, kai juos atvykėliai pavadina suvalkais. „Suvalkai – tai tie, kurie susivilko iš visų pakraščių. O mes, vietiniai, esame sūduviai“, – juokaudama mums paaiškino Prienų etnografijos muziejaus darbuotoja, kuri ne tik papasakojo apie Sūduvos
Gailutė Tamašiūnienė-Latvė maisto ruošimo srityje dirba daugiau nei tris dešimtmečius. Pastaruoju metu moteris savo patirtį perduoda mokiniams Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje. Artėjant metų pabaigos šventėms su ja pasikalbėjome apie profesiją, naujas patirtis ir, be abejo, šioms šventėms skirtus patiekalus. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Šventiniam stalui Gailutę darbo dienos pabaigoje
