2024/03/19

kamara

Subačiaus seniūnijos žmonės gali melstis ne tik dviejose bažnyčiose, bet ir keliose koplytėlėse. Dvi iš jų jau yra Panevėžio rajone. Mat seniūnijos ir parapijos ribos ne visiškai sutampa. Apie maldos namų būklę, remonto darbus bei kitus parapijiečių rūpesčius pasikalbėjome su kunigu Algirdu Bute. Klebonas A. Butė Subačiaus

Senas Terpeikių kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas 1596 m. Šviesaus atminimo Jono Jėčiaus sodyboje auga galingas ąžuolas. Lentelė su užrašu šalia jo byloja, kad šis metalinio lanko sutvirtintu kamienu galiūnas – valstybės saugomas gamtos paminklas. Sakoma, kad, kaip ir dauguma ąžuolų, kaimo centre augantis dviejų metrų

Lėvens kraštovaizdžio draustinis, prasidedantis nuo užtvankos pradžios ties Kupiškio piliakalniu ir besitęsiantis iki tilto per Lėvenį, kur yra Kupiškio ir Panevėžio rajonų riba, užgriebia ir nemažą Subačiaus seniūnijos teritoriją. Tai unikalus mūsų rajono kampelis, kurį suformavo tirpstantys ledynai. Čia apstu gamtos ir kultūros paminklų. Pasižvalgius Vieną saulėtą

Prie Skapiškio, Laibiškių vienkiemyje, yra gimęs žymus Lietuvos kultūros veikėjas, Lietuvos kariuomenės papulkininkis, vienas pirmųjų lietuvių dramaturgijos kūrėjų Petras Pundzevičius-Petliukas. Keletą jo komedijų jau šiais laikais yra suvaidinę ir meno mėgėjai skapiškėnai. Prieš dvylika metų Laibiškių vienkiemyje buvo atidengta memorialinė lenta Petro Pundzevičiaus (1880-1955) ir

Šį kartą pradedame pažintį su Skapiškio seniūnija. Jos centras – Skapiškio miestelis. Mituvos ežero ir pelkių landšaftas. Alko sala, kurioje yra stovėjusi pagonių šventykla ir aukuras. Dar XVI a. minimas Skapų dvaras. Dviejų (iki Pirmojo pasaulinio karo buvusių) bažnyčių - Šv. Lauryno kankinio, nežinia kieno

Liepos 14-ąją Sipsalos piliakalnyje vėl susiburs iš Likalaukių, Astravų, Maugarų, Didžprūdžių, Gyvakarų bei kitų artimesnių vietovių žmonių ir net iš už keliasdešimties kilometrų įleidusių šaknis išeivių. Pagyvenusių, pačio stiprumėlio ir dar visai mažų. Padavimas šiurpindavo arkliaganius “Kiekvienas kaimas atsiveža suolų, stalų, pastaruosius apdeda suneštinėmis vaišėmis sau

Šeštame “Kamaros” numeryje toliau žvalgomės po Alizavos seniūniją. Įdomu, ar visi šios seniūnijos gyventojai pamena, jog kažkada (dar praėjusio amžiaus antroje pusėje) “paziukas” Alizavos link per Palėvenėlę dabartinių Kupiškio marių dugnu dardėdavo. Tuomet vietiniai nelabai ir tikėjo, kad čia tyvuliuos trečios pagal dydį Lietuvoje marios.

Glemžų seklyčios, Alizavos kultūros namuose kuriamo muziejaus, vienas iš svarbiausių akcentų - kitąmet minėsimas dešimtmetis. Apie šio kultūros židinio puoselėjimą kalbėjomės su Jolanta Užusieniene, Alizavos kultūros namų direktore, ir su keletu Glemžų. J. Užusienienė papasakojo, jog pradėti rinkti iš miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų senovinius daiktus, pasmerktus