2024/06/15

 

ĮVERTINTI NUOPELNAI LIETUVOS KULTŪROS PAVELDUI

Kultūros paveldo departamento nuotrauka

Kupiškėnus pasiekė džiugi žinia, kad minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, kuri yra balandžio 18-oji, Vilniaus kupiškėnų klubo narys prof. dr. Jonas Rimantas Glemža apdovanotas Kultūros paveldo departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“.

Apdovanotas prof. dr. Jonas Rimantas Glemža.
Kultūros paveldo departamento nuotrauka

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Ir už viso gyvenimo darbus

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos savo profesinę šventės dieną paminėjo neseniai baigtuose restauruoti ir visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose Vilniuje.

Remiantis šio departamento informacija, čia garbiajam kupiškėnui J. R. Glemžai medalis įteiktas už viso gyvenimo nuopelnus savo darbais saugant Lietuvos kultūros paveldą: už iniciatyvas ir tiesioginį dalyvavimą kuriant ir vadovaujant paveldo apsaugos institucijoms, už indėlį garsinant Lietuvos vardą tarptautinėse organizacijose, už savo patirties ir žinių perdavimą jaunajai paveldosaugininkų, restauratorių kartai ir formuojant jų rengimo sistemą, už įgyvendintus kultūros paveldo objektų tvarkybos, restauravimo, pritaikymo projektus ir aktyvią žinių, istorijų apie kultūros paveldą sklaidą.

Šia proga apdovanota ir daugiau Lietuvos kultūros paveldui nusipelniusių žmonių.

Toks pat medalis už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas ir inžinieriui architektui, paveldosaugininkui Romanui Jaloveckui.

Kultūros paveldo departamento Padėko ženklais apdovanoti architektė, architektūrologė dr. Rasa Bertašiūtė, architektė restauratorė Giedrė Filipavičienė, architektas Augis Gučas, architektė restauratorė Gražina Kirdeikienė, architektas restauratorius Evaldas Purlys.

Iš garsios giminės

Prof. dr. Jonas Rimantas Glemža.
Kultūros paveldo departamento nuotrauka

Jonas Rimantas Glemža gimė 1935 metų kovo 20 dieną Kaune.

Kilęs iš garsios Glemžų giminės. Jo tėvas Jonas Glemža, gimęs Kupiškyje, buvo mokytojas, spaustuvininkas, visuomenės veikėjas. Kraštotyrininkės Stefanija, Mikalina ir Elvyra Glemžaitės – J. R. Glemžos tetos.

„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateiktais duomenimis, J. R. Glemža 1959 metais baigė Kauno politechnikos institutą. 1958–1963 metais dirbo Architektūros paminklų apsaugos inspekcijoje (inspektorius, viršininkas), 1963–1986 metais – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje: 1963–1979 m. Muziejų ir kultūros paveldo apsaugos valdybos viršininkas, 1979–1986 metais kultūros ministro pavaduotojas, 1986–1994 metais Paminklų restauravimo instituto (iki 1992 m.) vyriausiasis architektas, 1994–1996 metais Paminklotvarkos (vėliau ir Kultūros vertybių apsaugos) departamento direktorius, 1995–1996 metais ir Kultūros ministerijos sekretorius. 2003–2009 metais Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas.

Nuo 1972 metų dėstė Vilniaus dailės akademijoje (iki 1990 LSSR dailės institutas), 1999–2003 metais Paminklotvarkos katedros vedėjas, profesorius (2003). 1981–1990 metais Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos (ICOMOS) viceprezidentas, 2000–2002 metais Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas.

Svarbiausi projektai: Medininkų pilies donžono atstatymas (su architekte M. Mikulionyte, konstruktoriumi J. Mendelevičiumi, 1994–2000), Lietuvos teritorijos, Vilniaus bendrojo plano (abu 1999 metais; kultūros paveldo dalis) vienas autorių.

Parašė šias knygas: „Lietuvos architektūros paminklai: Apsauga ir restauracija“, „Architektūros paminklai TSRS miestų struktūroje“ (su kitais, abi 1978, rusų kalba), vadovėlį „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas“ (2002), „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: istorija, tvarkyba, vertinimas“ (2014).

J. R. Glemža daugiau kaip 61 metus dirbo paveldosaugos srityje. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui. Jo veikla yra svarus indėlis rengiant paveldosaugos specialistus. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

J. R. Glemžai 2005 metais įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas, o 2010 metais už nuopelnus Lietuvos architektūros menui – Architektūros riterio ordinas. 2019 metais paveldosaugininkas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • 7. “Maskvos patarėjų, naikinusių Vilniaus paminklus, rolę perėmė Paminklų apsaugos tarnybos prie Kultūros ministerijos viršininkas, ypač uolus Maskvos liokajus J. Glemža. Jo pirmutinis darbas buvo išsprogdinti visas Vilniaus Kalvarijų koplyčias ir stotis, Jonušo Radvilos rūmų šiaurės vakarų paviljoną Vilniaus gatvėje, kur buvo aukšta protestantų koplyčia su bokšteliu viršuje… Prie Glemžos nuopelnų priklauso visiškas interjerų sunaikinimas Vizičių, Misionierių, Augustinų, Šv. Jokūbo ir Pilypo, Šv. Teresės bažnyčiose, po gaisro žuvę Bžostovskių rūmai Pavlove ir daug panašių rūmų provincijoje. Visa tai buvo padaryta Maskvos įsakymu pernelyg uolių “lietuviškos” tarybų valdžios valdininkų rankomis”. Iš: Vladas Drėma, Stanislaw Lorentz. Laiškai / listy.- Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1998 – p. 464.
    | Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/nuomones/del-sovietmecio-destrukcijos-itvirtinimo-dabartyje-ir-paveldosaugos-krizes-n79200

  • Tiesiog pasibaisėtina

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video