2026/11/04

HomeNuomonės

Nuomonės

Juras EIDUKAS,psichologas Jūs nesate paprastas, sandarus indas, skirtas tiesiog ramiai stovėti ant lentynos ir saugoti vandenį. Ne, jūs esate kiauras indas. Per jūsų sieneles, pro mikroskopinius plyšius ir atviras poras nuolatos švilpia paslaptingas, galingas vėjas – būties vėjas. Šis švilpimas yra pats giliausias jūsų egzistencijos garsas,

Doc. dr. Ramūnas ČIČELIS Rašytojas, žurnalistas, literatūrologas Šį spalį sukanka gražus „Kupiškėnų minčių“ leidybos jubiliejus – prieš aštuonis dešimtmečius pasirodė šio laikraščio pirmtako „Stalino keliu“ pirmas numeris. Niekam nekyla abejonių, kad tais laikais spauda buvo kitokia nei dabar, nes kilo ne iš Kupiškio rajono žmonių iniciatyvos,

Nomeda SIMĖNIENĖ, „Kupiškėnų mintys“ direktorė-redaktorė Mieli skaitytojai, spalio 22-ąją „Kupiškėnų mintims“ sukanka 80 metų. Laikraščio amžių galime skaičiuoti išleistais numeriais, puslapiais, pasikeitusiais pavadinimais. Tačiau minint šią sukaktį labiausiai norisi kalbėti apie žmones. Tuos, kurie laikraštį kūrė, ir Jus, kurie jį skaitėte ir skaitote. Be Jūsų nebūtų ir

Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Gyvendami mažame savo Kupiškyje kartais nebepastebime to, kas yra visai šalia. Kasdienybė tampa įprasta: tos pačios gatvės, žmonės, pastatai ir vietos, pro kurias praeiname nebesusimąstydami, kokią jie turi reikšmę. Tik kažko pasigedę imame kelti klausimus, ko mums trūksta. Įdomi jaunimo nuomonė. Antai neseniai kalbinta

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Ačiū rugsėjui, kuris ir šiemet pratęsė rugpjūtį ir vasarą. Iki šiol dar galime mėgautis drungnais ir tik rudens užuomina kvepiančiais orais. Pirmą dieną sugrįžusi iš atostogų turiu kažką pasamprotauti apie gyvenimą, apie karščiausias šių dienų aktualijas. Vis dėlto jaučiuosi tarsi mokinė, turinti parašyti tradicinį rašinėlį

Audrius GELŽINIS Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas „Surinkime milijardą gynybai iš valstybinės žemės pardavimo Lietuvos regionuose“, – tokia mintis praeitą rudenį buvo užvaldžiusi politikų, visuomenininkų ir patriotų protus. Gražios idėjos euforija užgožė racionalius pasvarstymus, realistiškus skaičiavimus ir duomenų modeliavimą. Tada viešai susilažinome su aplinkos ministru, kad gynybai iš regionuose parduotos

Jonas PARAŠTĖ Ne vieną šimtmetį viešajame diskurse (juk ir pats viešasis gyvenimas, jeigu jį matysime kaip tokį, prie kurio per masinės informacijos priemonės gali prisiliesti kone visi, yra labai nesenas reiškinys) naudojamės statistikos kaip melo ir manipuliacijų kategorija. Garsusis posakis, kad egzistuoja melas, didelis melas ir

Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Rugpjūčio 5 dieną Kupiškis minėjo garsiausio iš šio krašto kilusio žmogaus – architektūros genijaus Lauryno Gucevičiaus – gimtadienį. Ta proga atsirado reta galimybė išvysti jo gyvenimo pradžių pradžią – autentišką krikšto įrašą Palėvenės bažnyčios metrikų knygoje. Regis, ledai pajudėjo. Negalima sakyti, kad iki šiol Laurynas

Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Gyvenimo ritmas mieste vasarą savotiškai sulėtėja. Žmonės atostogauja, daugiau laiko leidžia gamtoje, tad į Kupiškio centrą darbo dieną išėjus jų mažiau sutiksi. Turbūt, dar ir dėl to, kad uždaryta tvarkoma centrinė Gedimino gatvė, praeiti irgi nebe visur gali. Vis dėlto judesio pastarosiomis dienomis Kupiškyje

Vilija MORKŪNAITĖ, Kupiškio kultūros centro režisierė Šių metų Kupiškio miesto šventės „Sala 546“ tema – vestuvinė. Etnografiniam vaidinimui „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ (premjera 1966 m.) sukanka 60 metų. Šią sukaktį minime ne tik dėl buvusio spektaklio šlovės ir įtaigos, dėl jo plačiai skleistos žinutės apie papročių vertę, minime

Valė PATAMSIENĖ Kupiškyje yra legendinė sala – Uošvės Liežuvis. Pavadinimas užsiliko nuo sovietinių metų, bet aktualumo nepraranda. Sovietų Sąjunga sugriuvo, kolūkiai iširo, melioracija apaugo krūmais, o Uošvės Liežuvis kaip veikė, taip veikia – be elektros, be interneto ir be stabdžių. Negi Kupiškio uošvės pačios didžiausios ilgaliežuvės Lietuvoje? Nors, tiesą

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Vasaros saulėgrįža – vieniems Rasos, kitiems Joninių šventė. Senųjų papročių beveik nebeprisimename, bet norint galima juos susigrąžinti. Viskas aprašyta, nufilmuota, ištransliuota. Žinoma, mechaniškai atkartodamas senovę, nepajusi tikros šventės esmės. Reikia ją įdėti į širdį, įsijausti, patikėti, žaisti. Šiandien daugeliui Joninės susijusios su Jonų, Janinų ar Rasų