Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Kupiškis – nedidukas rajonas. Palyginti su didžiaisiais milijoniniais miestais, aguonos grūdelis. Tačiau atidžiau pasidairius į palikimą, užgyventą čia kūrusių žmonių, reikia pripažinti, kad tas aguonos grūdelis yra davęs tiek vaisių, kad ne kiekvienas didmiestis galėtų tuo pasigirti. Kupiškio istorinis pasakojimas vertas atskiro, atidaus
Kristina VALYTĖ Balandžio pirma no sano tėp jau apriliu vadinta būdavo. Šposų diena. Gali pamaluot, pašidyt kitų, tųdėn tokia valia paduota, laistina. Tėp labiau vaikom patinka, bat možna ir suaugusėm, kad norias, štukas krėstėn. Žodžiu, kad būt linksma. Pasakyk ti kom, kad va tau atsirišė čioboto šniurka,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Ar pas mus daug yra vargstančių ir prie bado slenksčio atsidūrusių žmonių? Gal ką nors toks klausimas ir papiktins. Statistika, rodos, byloja, kad Lietuvoje kas septintam žmogui stinga pinigų normaliai pavalgyti. Kiti skaičiai atskleidžia, kad išmetama apie 30–50 tonų maisto. Taigi ši problema turi dvi puses.
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami. Stojant į ES, Lietuvoje buvo 3 mln. 377 tūkst., o šių metų pradžioje –
Kristina VALYTĖ Skumbina draugyta mono didžioja, klausia, ar girdėjai, kvėtkėl, vėversėlį čiranunt? Ne. O pimpį rėkinunt? Ne. O starkų klėguntį? Argi ne. Dyvijas jinai, kad ir gėrvių pamiškėj šių pavoser do nėsu girdėjus. Nu ir tagul. Jokiuos – pagyvintum, brungiojyt, mono gyvėnimų. Ogi kėp ošei girdėsiu, kad
Kristina VALYTĖ Tuc tuc tuc, gyyyyrgžt, buldi buldi, trinkt! Keverzi leverzi, kriuku kriuku, buci buci, džergžt, teler ir unt golo pykš! Va tėp ir jodom mašinalas vėškelaliu to savo. Pirmyn atgol, žėdnų dienų krotoms par duobas, kožnųkart kėp teknikinaj išpurtyti iš visų šonų. Ir niekur tujei, kvėtkėl,
Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Pastaruoju metu tarp suintensyvėjusių kalbų apie karą, šalies gynybą, saugumą, apie priedangas, jei prasidėtų oro atakos, susišaudymai, apie gyventojų parengtį tokiems atvejams yra ir visai kitokio pobūdžio naujienų. Jos nuteikia pozityviai ir tarsi ramina, kad viskas bus gerai. Gyvenimas eina į priekį ne
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Kiek čia to mūsų Kupiškio. Nuo Kupiškio autobusų stoties pėstute Gedimino gatve iki Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios – geros 10 minučių kelio. Greitu ėjimu. Bet ne kiekvienas greitas ar važiuotas. Antai nauja rajono valdžia vis garsiau užsimena apie senjorų seniai svajotą dalyką –
Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka Dvejus metus vyksta karas Ukrainoje. Šiuo metu jo eiga krypsta ne į gerą pusę. Ukrainos klausimu pasaulis irgi ne vieningas. Vis dažniau girdime kalbų apie galimą Rusijos karą su NATO, pasirengimą jam. Kokia Lietuvos
Alvydas MEDALINSKASPolitologas Vienas keisčiausių dalykų, kurį teko matyti ir girdėti Miuncheno saugumo konferencijos dienomis, yra europinių NATO partnerių šokas dėl galimų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) veiksmų pasekmių Europos saugumui. Ypač, jei laimėtų Donaldas Trampas, kas yra realu. Ir dėl užsitęsusių politinių, partinių karų Vašingtone, kalbant apie karinę
Kristina VALYTĖ No žioplumo vaistų nėrai. Roktų pundas, visi juokias iš man, kėp pas švintų Patrų. Ne aguonos grūdas gi, bat pomečiau kažin kur miesti. Ot, išsižiojėla. Susgraibiau, kad prapuolo, kė namo grįžau. Kas dabar pasakis kur, visur tųdėn ajau, ir ti, ir ti, par visų miestų
Nomeda SIMĖNIENĖRedaktorė Kiekvienas tos kartos, kuriam teko jaunas dieneles leisti už geležinės sovietų uždangos, turi savo įspūdį ar atsiminimą apie Vasario 16-ąją. Tais laikais minėti šią datą buvo griežtai draudžiama. Represinės struktūros atidžiai sekė, o nutvėrę bausdavo. Buvau šešiolikmetė, kai Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, vyravo
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Nuaidėjo nuvilnijo ūkininkų protestų akcija Vilniuje. Vieni ūkininkus palaikė, kitiems abejonių sukėlė naujutėliai, moderniški jų traktoriai. Kaip gali skųstis gyvenimu brangios technikos savininkai? Kalbos, kad didžioji dalis šios technikos įsigyta už banko paskolintus pinigus, oponentams neturėjo jokios reikšmės. Va, jei būtų atvažiavę su leisgyvio kuino
Kristina VALYTĖ Tai bant žiema atajo: užšolo pienas blėšinas, o vištom – rūros. Kad ir kūtaj su korvam kartu, ale kelinta diena nė vieno kiaušinio nerasi. Murkotas gi mūsų, didžiasai laukų peliautojas, unt rulonų mėgotojas, gryčioj gyvint ne mėgėjas, su šuniu nigdi nesutordavį, dabar abudu būdoj susglaudį gulia. Par
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Pastaruoju metu vis ryškiau skamba karo leitmotyvas. Prie jo beveik baigiame priprasti ir dažnai praleidžiame pro ausis. Tiesa, ne visi. Jis labai veikia jautrios psichikos žmones. Antai metų pradžioje Švedija pareiškė, kad Rusija kelia karinę grėsmę šios šalies saugumui ir reikia rengtis tą grėsmę atremti.
