MŪŠIS DĖL MELIORACIJOS PINIGŲ TĘSIASI

Kupiškio rajono ir kai kurių aplinkinių rajonų ūkininkams, melioratoriams, Savivaldybės atstovams balandžio 18 dieną pristatytas Melioracijos fondo įstatymo projektas. Apie jį papasakojo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Šį susitikimą ir diskusiją melioracijos klausimais inicijavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio rajono skyrius.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Trypčiojant laukia griūtis

Melioracijos fondo įstatymo projekto pristatymo pradžioje viceministras D. Dudutis sakė, kad prieš pusantrų metų pirminis šio projekto variantas buvo pateiktas įvertinti ūkininkų, savivaldybių, žemės ūkio specialistams. Jie pateikė daug pastabų, pasiūlymų. Į juos didžiąja dalimi atsižvelgta ir įstatymo projektas pakoreguotas. Dabar jis teikiamas pirmam viešam svarstymui.

„Kritikuokite, teikite pasiūlymus raštu, kas taisytina. Apie tris savaites dar bus galima šį projektą derinti“, – kalbėjo viceministras.

Pasak jo, Melioracijos fondo įstatymą būtina iki galo parengti ir patvirtinti dėl to, kad trisdešimt metų tik dejuojama, kad šalies melioracijos įrenginių būklė prasta, kad tam reikia skirti daugiau lėšų, bet jų neatsirasdavo. Tai supranta skirtingų politinių partijų atstovai.

„Pastaraisiais metais finansavimas melioracijai gerokai mažėja. Traukiasi ir europinių fondų parama. Ji ir toliau mažės. Taigi nieko nedarant, neieškant būdų, iš kur šiai sričiai gauti didesnį finansavimą, inžinerines melioracijos sistemas ištiks kolapsas“, – buvo įsitikinęs D. Dudutis.

Jis pažėrė tai patvirtinančios statistikos, kad nemelioruotuose žemės plotuose žemės ūkio naudmenų derlingumas 15–30 proc. mažesnis.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių sistemų (MIS) nusidėvėjimas yra 75,13 proc. ir kasmet didėja.

Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų 2,0 mln. ha drenažo yra kritinės būklės.

Pasak viceministro, darant prielaidą, kad trūkstant finansavimo, melioracijos sistema veiks ne visu pajėgumu, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, per artimiausius 20 metų praradimai sudarytų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. eurų už negautą žemės ūkio produkciją.

Plačiau skaitykite balandžio 23 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF