Šių metų pradžioje išleista kraštovaizdžio architekto Regimanto Pilkausko knygos „Miestų želdynų plėtotė“ trečia dalis, skirta želdynų projektavimo temai. Į šią trilogiją sudėtas ir apibendrintas jo 60 metų darbo želdynų projektavimo srityje kūrybinis palikimas. Šios knygos autoriaus ankstyvoji vaikystė prabėgo Kupiškio krašte. Iš čia kilęs jo
Kupiškėnus pasiekė džiugi žinia, kad minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, kuri yra balandžio 18-oji, Vilniaus kupiškėnų klubo narys prof. dr. Jonas Rimantas Glemža apdovanotas Kultūros paveldo departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“. Apdovanotas prof. dr. Jonas Rimantas Glemža. Kultūros paveldo departamento nuotrauka Banguolė
Savo krašto istorija tokia pat svarbi, kaip ir giminės medžio, savosios genties pažinimas. Kupiškio vardas, miesto pradžių pradžia, šiandien turimais duomenimis, pirmą kartą istoriniuose dokumentuose paminėtas 1480 metų balandžio 29 dieną. Yra ir kita data, kad Kupiškis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1529 metais. Taigi kas slypi
Kupiškio kultūros centre – dizainerių kaita. Į gimtąjį miestą dirbti pagal įgytą specialybę grįžo Andželika Kuliničiūtė. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje grafinio dizaino studijas baigusi kupiškėnė po truputį pratinasi prie naujo kolektyvo, pasikeitusio gyvenimo ritmo ir tikisi rasti daugiau laiko mėgstamiausiam savo užsiėmimui – piešimui. Jurga
Balandžio 13 dieną Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje vyko respublikinis Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursas. Į jį pateko geriausi skaitovai, įveikę rajoninius, regioninius konkursus. Šių metų lietuviško žodžio skleidėjų derlius – net 400 dalyvių. Šalies konkurse varžėsi po 21 skaitovą 5–8 klasių ir 1–4 gimnazijos klasių amžiaus
Prieš keletą metų Kupiškyje susibūrę ledinių maudynių entuziastai yra geras bendruomeniškumo pavyzdys. Nėra savaitgalio, kad jie nenertų į šaltą Pyragių ežerą. Ledinių Kupiškio ruonių maudynės tęsiasi ir žiemai pasibaigus, beveik ištisus metus. Šiandien bendruomenė vienija apie 25 narius, o kai prisijungia nenuolatiniai ruoniai, susidaro ir visas
„Jei ne auksinės vasaros“ – taip savo susitikimą su kupiškėnais balandžio 4 dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo pavadinęs rašytojas, publicistas, režisierius Vytautas V. Landsbergis. Susitikimo dalyviams parengta programa neatsitiktinai pavadinta žodžiais iš partizaniškos dainos. Per renginį kalbėta apie Lietuvos istoriją, istorinę atmintį, apie tautiškumo ir
Būsima profesionali džiazo dainininkė Agnė Repečkaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, į gimtąjį Kupiškį vis dažniau atvyksta su džiazo ir apskritai muzikos populiarinimo misija. Neseniai ji ir pirmą solinį savo koncertą surengė būtent gimtajame mieste. Po koncerto sutarėme pasikalbėti per velykines studentų atostogas, kai Agnė
Balandžio pradžioje Kupiškio viešojoje bibliotekoje įdiegta savitarnos sistema. Tai galimybė skaitytojams knygas pasiimti ir grąžinti savarankiškai. Naudotis savitarnos sistema paprasta, o kilus klausimams, bibliotekos darbuotojai visada pasirengę padėti ir pakonsultuoti. Įrenginys vienu kartu gali išduoti ar grąžinti iki penkių knygų. Norint leidinius pasiskolinti, reikės turėti skaitytojo
Neseniai Palėvenės dominikonų vienuolyne posėdžiavo tvarkybos darbų komisija, priėmusi dalį jau atliktų darbų. Atliktas rūsio sienų ir skliautų mūro fragmentinis restauravimas, stogo medinių konstrukcijų (gegnių, sijų) remonto darbai, maksimaliai išsaugant išlikusias autentiškas konstrukcijas, čerpėmis uždengtas stogas, restauruotos vidinės kaminų mūro dalys, atstatytos netektys, įrengta kritulių surinkimo
Kupiškėnai Darius Samulionis ir jo mama Vanda Samulionienė padovanojo Kupiškio etnografijos muziejui Kupiškio krašto kalvio Petro Buzo (1836–1916) XIX a. pab.–XX a. pr. kaltinį kryžių. Antkapinis paminklas – kryžius – stovėjo Skapiškio kapinėse ant Konstantino Greibaus šeimos kapo (senelių kapas). 1994 m. įrašytas į Kultūros vertybių
Su studentu kupiškėnu Luku Kavaliausku susipažinome per fotografijų parodos „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930“ pristatymo renginį kovo 11 dieną Kupiškio kultūros centre. Jis buvo šios parodos iniciatorius. Po renginio su Luku pasikalbėjome apie studijas, darbą, laisvalaikio užsiėmimus ir gimtąjį Kupiškį. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kaip atrado save ir istoriją „Esu
Artėja šv. Velykos – Kristaus Prisikėlimo, dvasinio ir gamtos atbudimo po sąstingio, po žiemos šventė. Marginsime kiaušinius. Jie karaliauja ant šventinio valgių stalo ir simbolizuoja kosmosą, gyvybę, vaisingumą. Ko gero, per Velykas daugiau patiekalų galėtų ir nebūti. Margučiai visuomet sukurs šventinę atmosferą, suvienys juos marginančius
Nauja mokslinės biografijos knyga „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ savo gerbėjus pradžiugino kraštietė, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė. Kovo 23 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje surengtos šios knygos sutiktuvės, kur dalyvavo šio leidinio recenzentas, Krekenavos bazilikos rektorius, Panevėžio krašto garbės pilietis kunigas dr. Gediminas Jankūnas,
Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, o laureatams už įsimintiniausius, ryškiausius darbus įteiktos metų nominacijos. Devynioliktą kartą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos organizuotame renginyje visuomenei pristatyti ryškiausi vaikų,
Gimtoji tarmė – dvasinės žmogaus kultūros dalis, kurią svarbu išsaugoti. „Man kupiškėnų tarmė – pati gražiausia. Didžiuojuosi, kad ją moku“, – sako kupiškėnų tarmės žinovė, jos puoselėtoja Eglė Raišienė. Gydytoja psichiatrė, kilusi iš Kupiškio krašto, šiandien gyvena Rokiškyje, bet gimtosiose vietose yra dažna viešnia. Puoselėja senelio
