2026/04/16

HomeKultūra

Kultūra

Ko tik šiais laikais žmonės nekolekcionuoja.Kupiškio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojami kupiškėnės Olgos Pečengienės iš įvairių pasaulio šalių surinkti knygų skirtukai. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Olga dirba Kupiškio vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“ mokinio padėjėja. Knygų skirtukus pradėjo kolekcionuoti gal prieš penkiolika metų. Dabar jos kolekcijoje 208 skirtukai. Moteris mėgsta

Kupiškio viešojoje bibliotekoje pradėjo dirbti bibliotekininko padėjėja Monika Ramonenkovienė. Darbo su vaikais praktikos įgijusi kupiškėnė ne tik bendraus su mažaisiais bibliotekos lankytojais ir jų tėvais, bet ir vykdys įvairias edukacines veiklas. Plačiau apie tai ir pasikalbėjome su nauja specialiste. Jurga BANIONIENĖ Ramiai ir tvirtai M. Ramonenkovienė, sužinojusi apie darbo

Panevėžyje pradedamas Panevėžio vyskupijos šimtmečio minėjimas – visus metus truksiantis renginių ciklas, subursiantis regiono bendruomenes į tikėjimo, istorijos ir šiandienos patirtį. Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą „Muzika dangui ir žmogui“. Ciklą sudaro dešimt koncertų, kur pasirodys ryškūs Lietuvos ir užsienio

Šylant orams gamta sparčiai puošiasi natūraliomis pavasario spalvomis, o artėjant šv. Velykoms Lietuvos miestai ir miesteliai savo erdves dabina įvairiomis šventinėmis dekoracijomis.Šimonis papuošė margučiai – originalūs, masyvūs, padaryti iš gamtinių medžiagų. Tai Šimonių seniūnijos darbuotojų sumanymas. Jurga BANIONIENĖ Panaudojo burbulus Seniūnė Valda Subačienė teigė, kad prieš šv. Velykas

Visą mėnesį, iki kovo 18 dienos, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinyje veikė anykštėno Algirdo Balaišio padarytų medinių mašinėlių paroda. Tikslios įvairių markių mašinų miniatiūrinės kopijos traukė ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų akis. Paaiškėjo, kad šios parodos eksponatų autorius kilęs iš Kupiškio rajono Laukminiškių kaimo. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Su

Kovą nuo lygiadienio prasideda visas pavasario švenčių ciklas. Etninėje kultūroje jis skirtas gamtos pabudimui, žemės atrakinimui. Šios šventės susieja senuosius papročius su krikščioniškąja tradicija. Apie tai pasikalbėjome su Kupiškio kultūros centro Mėgėjų meno ir etninės kultūros skyriaus meno vadove, etnografe Alma Pustovaitiene. Jurga BANIONIENĖ Verbos – naujos gyvybės

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Gabrielė Žaidytė daugiau nei metus dirba didindama Lietuvos kultūros matomumą ir statydama kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių. Tarp jos užduočių – Lietuvos menininkų pristatymas, ryšių tarp kultūros institucijų mezgimas, bendrų projektų inicijavimas, kultūrinių

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Švedija lietuviams nėra tolima – mus sieja Baltijos jūra, panaši gamta ir net kai kurios tradicijos. Todėl vis dažniau smalsu pažvelgti, kaip švenčia mūsų kaimynai skandinavai. Pavyzdžiui, pavasario šventė Valpurgijos naktis Švedijoje atskleidžia, kaip bendruomenė gali susiburti dėl paprasto, bet simboliško dalyko

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Kupiškio rajone, Starkonių kaime, kur gimė dailininkas Kazys Šimonis, giminaičių iniciatyva pastatytas stogastulpis. Kupiškyje yra dailininko Kazio Šimonio vardu pavadintas parkas, gatvė. Ar to pakanka? Gal dailininko kūryba galėtų išsiskleisti įvairiomis formomis lauko galerijoje minėtame parke ar kitoje panašioje vietoje. Kas skatintų kupiškėnus

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Kazys Šimonis (1887–1978 m.) ryški Kupiškio krašto asmenybė, išaugusi vietinį mastelį ir tapusi nacionaline figūra. Akivaizdžiai pasiekęs aukštos kultūrinės raiškos lygį, dailininkas prisilietė ir prie pamatinių reikšmių. Menotyrininkų, etnologų ir net istorikų K. Šimonis atpažįstamas ir įvardijamas kaip sugebėjęs subtiliai fiksuoti autentišką

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Spektaklis „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ daug metų garsino Kupiškio kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vėliau kupiškėniškas vestuvių tradicijas scenoje atgaivino Kupiškio kultūros centro folkloro kolektyvas „Kupkėmis“. Kaip ši tradicija gyvuoja šiandien? Ar galėtų būti istorinis jos tęsinys ar bent senovinių vestuvių atminimo

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Praėjo metai, kai Kupiškio kultūros centrui pradėjo vadovauti direktorė Malvina. Per šį laiką reikėjo ne tik įsilieti į naują bendruomenę, bet ir perprasti didelės organizacijos veiklos ritmą, rūpintis renginiais, kolektyvais ir kultūriniu gyvenimu visame rajone. Apie pirmus metus Kupiškyje, Kultūros centro kasdienybę, bendruomenės

„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Šiandienos geopolitinė situacija Europoje primena, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo kariuomenės ar technologijų. Ne mažiau svarbus ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas, pilietinis sąmoningumas. Demokratinės valstybės stiprybė slypi informuotoje, atsakingoje ir vertybėmis grįstoje visuomenėje. Kokios šiandien kyla problemos informacinėje ir kultūrinėje erdvėje,