Kupiškyje Sąjūdžio laikotarpis neįsivaizduojamas be architekto Algio Graužinio. Jis buvo tarsi šio judėjimo rajone vėliavnešys, ne kartą išrinktas rajono sąjūdiečių vadovu. A. Graužinis mokėjo aplink save burti žmones. Jo viešai išsakyti žodžiai būdavo taiklūs, iš esmės nusakantys problemų esmę ir jų sprendimo perspektyvas. Prisiminimus apie A. Graužinį
Kupiškėnas Rimantas Mašauskas buvo vienas aktyviausių rajono sajūdiečių. Dalyvavo įvairiose Sąjūdžio akcijose, buvo Sąjūdžio rajono tarybos narys. Paprašėme jo prisiminti šį svarbų visai Lietuvai laikotarpį, kodėl ir kaip įsijungė į sąjūdiečių gretas. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ „Lietuvos patriotu buvau visada. Esu kilęs iš Adomynės. Augau paprastų žemdirbių šeimoje. Tėvai
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų rugsėjį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) rajono tarybos iniciatyva surengtas jaunimo organizacijų forumas. Jis vyko Kupiškio kultūros namuose. Spalio 21 dieną tremtinių suvažiavime Kaune dalyvavo 10 kupiškėnų. Lapkričio 28 dieną Kupiškio kultūros namuose surengta LPS rajono 2-oji konferencija. Dalyvavo 150 Sąjūdžio deputatų, daug
Apie Kupiškio rajono sąjūdiečių veiklą daug galima sužinoti iš „Kupiškėnų minčių“ laikraštyje 1989 metų vasarą pasirodžiusios rubrikos „Mums aktualu“. Ši rubrika būdavo pažymėta Sąjūdžio logotipu. Ji pasirodydavo maždaug kas dvi savaitės. Taigi apie ką sąjūdiečiai informuodavo gyventojus, kokios to meto aktualijos atsispindėjo tuose trumpuose pranešimuose spaudai? Baltijos
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA1989 metų rugpjūčio 10 dieną rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ pasirodė kas dvi savaites išeinantis Sąjūdžio skyrelis „Mums aktualu“.Baltijos kelyje 1989 metų rugpjūčio 23 dieną dalyvavo beveik 3000 kupiškėnų. Jiems skirtas magistralės Ukmergė–Panevėžys ruožas (302–305 km) netoli Panevėžio. **** Žurnalistas Algirdas Petrulis tebesaugo trispalvę vėliavėlę,
Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka Egidijus ALESANDRAVIČIUSIstorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mįslinga metaforos prigimtis, bet jautresnis skaitytojas kartu su autoriumi neturėtų nustebti, kai būtent ši raiškos forma pasitelkiama itin sudėtingiems ir jautriems praeities nutikimams priminti. Kitaip nebegalima. Neiškalbėta skriauda ir moraliniai kompromisai, kurie nori nenori bus įtraukti
Tarp aktyvių rajono Sąjūdžio narių buvo ir paketurietis Audris Biveinis. Su juo pasikalbėjome apie praėjusius laikus, kas formavo pasaulėžiūrą, gyvenimo kryptį, kodėl įsijungė į Sąjūdžio veiklą, kas liūdina ir džiugina šiais laikais. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Abejingas negalėjo būti Audris nuo paauglystės buvo įsikalęs į galvą susigalvotą tezę, kad jei
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų birželio 14 dieną surengtas pirmas Gedulo ir vilties dienos paminėjimo mitingas, paminklinės lentos pašventinimas Kupiškio geležinkelio stotyje, stogastulpio prie Kupiškio bažnyčios pašventinimas, šv. Mišios, eisena į senąsias Kupiškio kapines, restauruoto paminklo Lietuvos savanoriams atidengimas ir pašventinimas. 1989 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais rinkti
Sąjūdžio veikloje Kupiškyje dalyvavo įvairių profesijų žmonės. Tarp jų nemažai buvo ir gydytojų. Apie Sąjūdžio laikus, kodėl įsijungė į šį judėjimą, kas labiausiai įstrigo į atmintį iš to laikotarpio, pasikalbėjome su gydytoju epidemiologu Rimgaudu Markeliu, kuris profesinėje veikloje nebesireiškia, galėtų mėgautis užtarnautu poilsiu, bet sėdėti be
Birželio 3 d. Seimo pirmų rūmų Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjimas. Prieš iškilmingą minėjimą Seimo rūmuose Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje, kurioje prieš 35-erius metus ir buvo įkurtas Sąjūdis, sąjūdininkai surengė ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 35-mečiui paminėti skirtą
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų balandžio 29 d. vyko konferencija, kur patvirtinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono tarybos įstatai, veiklos programa, išrinktas koordinacinis centras (44 narių) ir jo taryba (9 nariai). 1989 metų gegužės 5 d. vyko pirmas LPS Kupiškio rajono tarybos posėdis, per kurį
Sąjūdietis, buvęs Sibiro tremtinys, Sausio 13-osios įvykių liudininkas, istorijos mokytojas Jonas Babickas iš Subačiaus yra kruopščiai surašęs visas subatėnų sąjūdiečių pavardes, aprašęs jų nuveiktus darbus Lietuvos labui ir įamžinant laisvės kovų dalyvių atminimą. Agituojant už Sąjūdį mokytojo asmeniškai buvo aplankyti ir pakalbinti šimtai Subačiaus apylinkių gyventojų. Banguolė
Svarbūs ne tik Kupiškio rajonui, bet ir visai atgimstančiai Lietuvai buvo 1989 metų kovo 26 dieną vykę rinkimai į TSRS liaudies deputatus. Kupiškėnai galėjo rinkti du kandidatus. Tai iš 691 Panevėžio teritorinės rinkimų apygardos ir 248 Rokiškio nacionalinės teritorinės rinkimų apygardos kandidatų. Prieš rinkimus vyko jų
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų vasario 25–26 d. Sąjūdžio žemdirbių suvažiavime Vilniuje dalyvavo 11 Kupiškio rajono atstovų: Leonas Apšega, Zigmantas Aleksandravičius, Antanas Dobrovolskas, Julius Alekna, Audrius Biveinis, Antanas Varnauskas ir kt. 1989 metų kovo 18 d. – priešrinkiminis mitingas-susitikimas su kandidatais į TSRS liaudies deputatus Kupiškio
Laisvas Lietuvos Nepriklausomybės, Vasario 16-osios, paminėjimas prieš daugiau nei trisdešimt ketverius metus, dar esant sovietinei valdžiai, po ilgų draudimo metų, Kupiškyje buvo išskirtinis įvykis. Žmonės masiškai dalyvavo visuose šventiniuose tos dienos renginiuose. Sąjūdžio pasėta tautos atgimimo sėkla toliau brandino dar uždraustą vaisių – Lietuvos Nepriklausomybės
Pirma oficiali politinių kalinių ir tremtinių palaikų pargabenimo į Lietuvą ekspedicija suorganizuota 1989 metų birželio pabaigoje ir tęsėsi iki liepos pabaigos. Patriotiškai nusiteikęs Lietuvos jaunimas su šia misija vyko į Sibirą, Krasnojarsko krašto Igarkos apylinkes. Tarp ekspedicijos dalyvių buvo ir tuo metu Kupiškio rajone, Skapiškyje, mokytoju
