2022/12/03

HomeArchyvaspamirsti_negalima_prisiminti

pamirsti_negalima_prisiminti

Diana Glemžaitė-Bulovienė, gimusi 1925 metais, žuvo 1949 m. rudenį Plunksnočių miške bunkeryje, Juodupės valsčiuje, Rokiškio rajone. Pačios Dianos pieštas autoportretas. Nors ir trumpai, vos 22 metus, trukusi Lietuvos nepriklausomybė iki Antrojo pasaulinio karo vis dėlto spėjo subrandinti daug žymių mūsų tautos žmonių. Deja, augti pradėjusią

Albinas Tindžiulis 1948 m. Sypsalėje.Nuotrauka iš Romo Kauniečio asmeninio archyvoKupiškio rajono Alizavos ir Salamiesčio apylinkėse gausu pasipriešinimo sovietinei okupacijai įvykių. Čia veikė Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vadas, buvęs Lietuvos karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio adjutantas, aviacijos kapitonas Albinas

Garbaus amžiaus mažeikiškis Vincas Ramanauskas nuo vaikystės mėgo dainuoti. Jis kartu su sūnumi Vytautu (dešinėje) susirinkusiems žmonėms skyrė kelias dainas apie tremtį.Autorės nuotraukaBirželio 14 d. Kupiškyje svečiavosi garbaus amžiaus fotografas Vincas Ramanauskas, kuris savo akimis matė vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos įvykių – masinius trėmimus į

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, 25 metus kalėjęs atšiauriausiuose Sibiro lageriuose, sako, kad jei reikėtų, savo gyvenimą pakartotų iš naujo. Nomedos Simėnienės nuotraukaNe vienam Lietuvos laisvės gynėjų istorija – tai lyg tolimi, paslaptimis apipinti pasakojimai, kurie šiandien sugrąžina mus į tolimus pokario ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje laikus, prasidėjusius

Rimties akimirka prie buvusios Algimanto apygardos partizanų vadavietės. Gegužės 21 dieną daugiau nei 300 žmonių būrys Šimonių girioje pėsčiųjų žygiu „Algimanto apygardos partizanų takais“ įamžino partizanų žygdarbius. Per šį žygį ne tik pamatytos vietovės, kuriose kovojo ir žuvo Algimanto apygardos partizanai, bet ir prisiminti, pagerbti

Laužikas Adolfas (kairėje) Mikaičio Simeono vestuvėse Kaune 1940 m. gegužės 13 d.Nuotraukos iš Romo Kauniečio asmeninio archyvoAstravų kaime, Antašavos parapijoje, nuo senų laikų gyveno Laužikų giminė. Už laisvę savo jaunystę paaukojo penki šios šeimos vyrai – Juozas, Adolfas, Povilas, Algirdas ir Vytautas. Pasklaidykime partizano Juozo Laužiko

NOKT pirmininkas Algis Narutis sakė, kad pirmą kartą iškilmėse nutarta pagerbti Panevėžio regiono leidinius ir žurnalistus, daugiausiai rašančius patriotinėmis temomis. Apdovanotas ir laikraštis „Kupiškėnų mintys“.Raimondos Mikučionytės nuotraukosPanevėžyje paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šią dieną prisiminti ir Lietuvos partizanai, kovęsi už Lietuvos nepriklausomybę.Nevyriausybinių

Tokie ir panašūs plakatai „puošė“ viešąsias erdves.Iliustracija iš internetoStatistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos mokiniai jaučiasi vieni nelaimingiausių Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu paaštrėjo diskusijos politikų kuluaruose ir viešumoje apie vaikų gerovę. Neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Šiuo metu svarstoma pailginti mokslo metus. Visa tai

Skardoje iškalta ir prie medinių stulpų pritvirtinta rodyklė, rodanti kryptį į atstatytą partizanų bunkerį. 2013 m. Giedrės Papučkaitės nuotrauka iš spaudai rengiamos monografijos „Skapiškis“ Notigalės pelkėje, apie 8–9 kilometrus nuo Skapiškio miestelio pėsčiomis, ir 14–15 kilometrų atstumu važiuojant transporto priemone aplinkiniais keliais, kuriais galima privažiuoti,

2011 m. balandžio 6 d. Romas Kaunietis su savo išleistomis knygomis.Nuotrauka iš Romo Kauniečio albumoKraštotyrininką Romą Kaunietį galima vadinti baltuoju Lietuvos metraštininku. Jis išklausė ir užrašė tūkstančius pasakojimų apie Lietuvos laisvės kovas, dramatišką pokarį. Metraštininkas ne tik prakalbino šimtus tragiško likimo žmonių, bet ir šnekėdamas

„Kasdienis darbas savo bendruomenei ir savo valstybei bei teisingi apsisprendimai ir yra patriotizmas“, – įsitikinęs Norbertas.Metanojos Žilėnaitės nuotraukaŽiedūnė Kiznytė kalbina Norbertą ČerniauskąEsate istorikas, daug laiko savo veikloje skyręs sudėtingam Lietuvos pokario laikotarpiui. Kuo buvo ypatingas partizanų karas Lietuvoje? Ar jo pabaigą tikrai galima fiksuoti 1953