Diana Glemžaitė-Bulovienė, gimusi 1925 metais, žuvo 1949 m. rudenį Plunksnočių miške bunkeryje, Juodupės valsčiuje, Rokiškio rajone. Pačios Dianos pieštas autoportretas. Nors ir trumpai, vos 22 metus, trukusi Lietuvos nepriklausomybė iki Antrojo pasaulinio karo vis dėlto spėjo subrandinti daug žymių mūsų tautos žmonių. Deja, augti pradėjusią
Albinas Tindžiulis 1948 m. Sypsalėje.Nuotrauka iš Romo Kauniečio asmeninio archyvoKupiškio rajono Alizavos ir Salamiesčio apylinkėse gausu pasipriešinimo sovietinei okupacijai įvykių. Čia veikė Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vadas, buvęs Lietuvos karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio adjutantas, aviacijos kapitonas Albinas
Garbaus amžiaus mažeikiškis Vincas Ramanauskas nuo vaikystės mėgo dainuoti. Jis kartu su sūnumi Vytautu (dešinėje) susirinkusiems žmonėms skyrė kelias dainas apie tremtį.Autorės nuotraukaBirželio 14 d. Kupiškyje svečiavosi garbaus amžiaus fotografas Vincas Ramanauskas, kuris savo akimis matė vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos įvykių – masinius trėmimus į
Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, 25 metus kalėjęs atšiauriausiuose Sibiro lageriuose, sako, kad jei reikėtų, savo gyvenimą pakartotų iš naujo. Nomedos Simėnienės nuotraukaNe vienam Lietuvos laisvės gynėjų istorija – tai lyg tolimi, paslaptimis apipinti pasakojimai, kurie šiandien sugrąžina mus į tolimus pokario ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje laikus, prasidėjusius
Rimties akimirka prie buvusios Algimanto apygardos partizanų vadavietės. Gegužės 21 dieną daugiau nei 300 žmonių būrys Šimonių girioje pėsčiųjų žygiu „Algimanto apygardos partizanų takais“ įamžino partizanų žygdarbius. Per šį žygį ne tik pamatytos vietovės, kuriose kovojo ir žuvo Algimanto apygardos partizanai, bet ir prisiminti, pagerbti
Laužikas Adolfas (kairėje) Mikaičio Simeono vestuvėse Kaune 1940 m. gegužės 13 d.Nuotraukos iš Romo Kauniečio asmeninio archyvoAstravų kaime, Antašavos parapijoje, nuo senų laikų gyveno Laužikų giminė. Už laisvę savo jaunystę paaukojo penki šios šeimos vyrai – Juozas, Adolfas, Povilas, Algirdas ir Vytautas. Pasklaidykime partizano Juozo Laužiko
NOKT pirmininkas Algis Narutis sakė, kad pirmą kartą iškilmėse nutarta pagerbti Panevėžio regiono leidinius ir žurnalistus, daugiausiai rašančius patriotinėmis temomis. Apdovanotas ir laikraštis „Kupiškėnų mintys“.Raimondos Mikučionytės nuotraukosPanevėžyje paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šią dieną prisiminti ir Lietuvos partizanai, kovęsi už Lietuvos nepriklausomybę.Nevyriausybinių
Tokie ir panašūs plakatai „puošė“ viešąsias erdves.Iliustracija iš internetoStatistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos mokiniai jaučiasi vieni nelaimingiausių Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu paaštrėjo diskusijos politikų kuluaruose ir viešumoje apie vaikų gerovę. Neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Šiuo metu svarstoma pailginti mokslo metus. Visa tai
Koplytstulpis Šimonyse. Užrašas: ŠIOJE VIETOJE UŽKASTIEMS PARTIZANAMS, ŽUVUSIEMS 1945-06-21 ATMINTI. JURGIS DAPŠYS 1913 JONAS MIKĖNAS 1923 JONAS SAKALAS 1913 JONAS TUBIUS 1921 JUSTINAS RIMKUS. (Jonas Sakalas buvo suimtas, todėl vietoj jo ant medinės lentelės turėtų būti Feliksas Jakutis.) Statytas 1990 metais. Meistras Raimundas Puškorius. Aušros
Iš Lietuvos ypatingojo archyvoPartizaninis karas praėjus daugiau kaip 60 metų nepraranda savo aktualumo ir tarsi iš naujo atgimsta per įvairius istorinius pasakojimus, kuriamas dainas ar statomus filmus. Augantį kovotojų atminties įamžinimą iš dalies lemia tai, kad mažėja žmonių, kurie yra šių laisvės kovų liudininkai. Antra,
Skardoje iškalta ir prie medinių stulpų pritvirtinta rodyklė, rodanti kryptį į atstatytą partizanų bunkerį. 2013 m. Giedrės Papučkaitės nuotrauka iš spaudai rengiamos monografijos „Skapiškis“ Notigalės pelkėje, apie 8–9 kilometrus nuo Skapiškio miestelio pėsčiomis, ir 14–15 kilometrų atstumu važiuojant transporto priemone aplinkiniais keliais, kuriais galima privažiuoti,
Priekyje sėdi ir klūpo (iš kairės): Sabaliauskas Viktoras – Kirvis, Stukas Bronius – Saulius, Apšega Juozas – Strausas, Vosylis Juozas – Dainius, Musteikis Antanas – Kiškis. Stovi: Graičiūnas Vytautas – Daktaras, Tamošiūnas Jonas – Trockis, Apšega Albertas – Raišys, Kairys Mykolas, Dūda Petras – Lalys,
2011 m. balandžio 6 d. Romas Kaunietis su savo išleistomis knygomis.Nuotrauka iš Romo Kauniečio albumoKraštotyrininką Romą Kaunietį galima vadinti baltuoju Lietuvos metraštininku. Jis išklausė ir užrašė tūkstančius pasakojimų apie Lietuvos laisvės kovas, dramatišką pokarį. Metraštininkas ne tik prakalbino šimtus tragiško likimo žmonių, bet ir šnekėdamas
Paminklinis akmuo buvusioje Kaluinų sodyboje, kurią 1945 metų rugpjūčio 10 d. sudegino okupantai su bendrininkais.Aušros Jonušytės nuotraukaPartizano Kazimiero žūtisBuvo skaidrus 1945 metų rugpjūčio dienos popietis. Kaip perkūno trenksmą iš giedro dangaus išgirdome automatų salves. Gryčioje prie stalo buvome trise: mama, brolis ir aš. Tėtė buvo
„Kasdienis darbas savo bendruomenei ir savo valstybei bei teisingi apsisprendimai ir yra patriotizmas“, – įsitikinęs Norbertas.Metanojos Žilėnaitės nuotraukaŽiedūnė Kiznytė kalbina Norbertą ČerniauskąEsate istorikas, daug laiko savo veikloje skyręs sudėtingam Lietuvos pokario laikotarpiui. Kuo buvo ypatingas partizanų karas Lietuvoje? Ar jo pabaigą tikrai galima fiksuoti 1953
Kazimieras Jokantas darbo metu. Nuotrauka iš Aušros Jonušytės archyvoKazimieras Jokantas buvo švietimo ministras Antano Merkio Vyriausybėje. Gydytojas, 1920–1927 metų I–III seimų narys, priklausęs krikščionių demokratų, o vėliau ūkininkų sąjungos frakcijai. 1925–1926 metais švietimo ministras, lotynų–lietuvių žodyno, lotynų kalbos vadovėlių autorius paliko gilų pėdsaką Lietuvos visuomeniniame
