Mažai rastume bendrapiliečių, kurie būtų abejingi ar visiškai nesidomintys pasaulio įvykiais. Tai, kas atrodė labai toli, šiandien – visiškai šalia mūsų. Nebėra sričių, kurios neturėtų jokio atgarsio Lietuvoje, jei kažkur, kad ir kitame žemyne, įvykiai turi įtakos tos vietos ekonominiam, socialiniam ar politiniam gyvenimui. Dažnai
„Joks geras maistas negali būti išmestas, kaip ir nė vienas žmogus nenusipelno būti alkanas“, – tuo vadovaujasi „Maisto bankas“ – nevyriausybinė organizacija, kovojanti su maisto švaistymu ir siekianti maistu padėti jo stokojantiems. Kupiškyje nėra „Maisto banko“ skyriaus, bet reikalingi produktai miesto ir rajono gyventojus taip pat
Minint Rusijos invazinio karo į Ukrainą metines, svarbu teisingai suvokti ir įvertinti, ko moko ši situacija Lietuvą, Europą ir pasaulį. Kas geriau galėtų apibūdinti ir klaidas, ir laukiančius ateities išbandymus, jei ne Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius. Juolab kad
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus – viena seniausių ir didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Pagrindinės jos veiklos sritys – vienišų senjorų priežiūra, pagalba neįgaliems žmonėms ir jų šeimoms, mokymas teikti pirmąją pagalbą, humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems asmenims Lietuvoje, taip pat pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams. Visoje Lietuvoje Raudonasis Kryžius šiuo
„Caritas“ Lietuvoje – tai savanoriškas pagalbos artimui sambūris, kurio narių daugumą sudaro savanoriai. Šios katalikiškos organizacijos, veikiančios ir Kupiškyje, misija – vykdyti humanitarinę veiklą ir padėti vargstantiems žmonėms. „Carito“ veikla daliai visuomenės dar asocijuojasi su pagrindinių žmogaus poreikių tenkinimu – maisto ir drabužių dalijimu, bet
Taip būtų galima pavadinti visą praėjusią savaitę vykusią dramą dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai. Klausimas duos ar neduos – neišspręstas. Po mėnesio minėsime karo metų sukaktį. Tiek laiko kas dieną Ukrainoje žūsta žmonės, ištisi miestai šluojami nuo žemės paviršiaus. Bet ar dėl to kalta
Savanoriška, labdaringa veikla ne tik moterų veiklos teritorija. Čia savo indėlį įdeda ir vyrai. Kupiškėnas Algirdas Valiušis ne vieneri metai dalyvauja Kupiškio maltiečių grupės veikloje. Apie šią veiklą ir jos prasmę su juo ir pasikalbėjome. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Pasak Algirdo, savanorystė atsirado tarsi savaime. „Norėjosi tuo užsiimti. Mano šeima
Ukrainiečiai unitai, panašiai kaip ir daug kitų rytų apeigų bažnyčių, laikosi nereformuoto Julijaus kalendoriaus, tad Kalėdas švenčia sausio 7 d. Bet šiemet, kai daug jų tapo pabėgėliais ir išsibarstė po įvairias pasaulio šalis, yra mūsų draugai ir kaimynai, tikėtina, kad prie šventinio stalo sės ir
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Tris mėnesius rajono laikraščio skaitytojai įgyvendinant projektą „Arti–toli“ galėjo iš arčiau pažinti į Kupiškio kraštą karo atblokštus ukrainiečius. Jų tautinių kostiumų raštai – lyg iš lietuvių protėvių skrynių atgiję, vestuvių, Kūčių ir Kalėdų papročiai – stebėtinai panašūs. Ne veltui sakoma, kad giminingas kraujas tirštesnis
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Taip artėjančių švenčių nuotaiką galima apibūdinti Ukrainos Lvivo mieste. Miestas paskendęs tamsoje, visur prie parduotuvių elektros generatoriai. Tik labai nedaug galima pamatyti parduotuvių vitrinų, papuoštų artėjančių švenčių proga. Parkas, kuriame visuomet prieš Kalėdas veikdavo mugė, šiais metais tamsus ir nėra net menkiausio ženklo, kad
Pamatyti karo niokojamą šalį savo akimis, pajusti ten gyvenančių ir dirbančių žmonių nuotaikas ne tas pats, kaip į tai žvelgti per vaizdo įrašą. Susidūrimas su karo realybe keičia žmonių požiūrį, mąstymą. Visa tai patyrė ir kupiškėnas Seimo narys, vienas iš Seimo Pirmininkės pavaduotojų Jonas Jarutis,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkė, rajono Tarybos narė, Salamiesčio kaimo bendruomenės tarybos narė, maltiečių organizacijos savanorė – tai salamiestėnės Dalios Dyrienės veiklos laukas. Aktyvi, bendruomeniška moteris sutiko pasikalbėti apie savanorystę, apie visuomeninę veiklą, kaip jai ryžtis ir surasti laiko. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Dalia visą
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Taip kartojo kalbinta Lvive gyvenanti Veronika Mazur. Po raketų atakos buvo praėję kelios valandos. Šiaip ne taip susisiekusi, kai paklausiau, kaip jie gyvena, atsakymas buvo paprastas: „Ištversime. Kai nėra elektros, nėra ir vandens, šildymo, bet kol kas nėra labai šalta. Ką tik atsirado silpnas
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ 9 mėnesiai, 274 dienos, 6576 valandos, 4800 raketų. Tiek Ukrainos žemė ir jos žmonės atlaikė. Vasario 24 dieną prasidėjus karui, niekas netikėjo, kad ukrainiečiai sugebės atsilaikyti prieš įsivardijusia viena stipriausių pasaulio kariuomenių. Veronikos Mazur nuotrauka Savaitė, dvidešimt dienų – tiek ukrainiečiams karo ekspertai, analitikai laiko skyrė
Kupiškėnė Gailutė Markelienė daug metų dirbo visuomenės sveikatos srityje. Buvo epidemiologė, vedė sveikos gyvensenos, higienos įgūdžių užsiėmimus gyventojams. Pasitraukusi iš aktyvios darbinės veiklos moteris nesėdi namuose tarp keturių sienų. Ji savo žinias, patirtį toliau perteikia kitiems, padeda atjautos ir globos stokojantiems žmonėms. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Į pensiją be
Kiekvienoje tautoje vestuvės yra savotiškas ritualas su tam tikrais bruožais, dainomis, apeigomis. Stalo užsėdimas, jaunųjų palaiminimas, tėvų pasitikimas su duona ir druska, karvojus, kraičio atvežimas – tai ne apie kupiškėniškas vestuvių tradicijas ir patiekalus. Pasirodo, senovėje labai panašiai vestuves švęsdavo ir ukrainiečiai. Nustebsite, kiek daug panašių
