Su Maryna Akhtyrska šiltą rugsėjo dieną susitikome centrinėje Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje. Pasikalbėti ji atskubėjo nešina ypatinga dovana – rankų darbo lėlyte. Pasak Marynos, tai – senasis Ukrainos karys, kazokas, lyg gimtosios šalies laisvės simbolis. „Seniau neužtekdavo laiko tokiems dalykams, o dabar galiu kurti“, – šypsojosi
Oleksandra Shchetynska iš Ukrainos, Charkovo, Kupiškio rajone, Virbališkiuose, gyvena beveik nuo karo Ukrainoje pradžios. Moteris tikino, kad palikti savo namus buvo nelengva – du mėnesius teko praleisti karo niokojamoje šalyje, didžiulėje baimėje ir įtampoje, vis bandant patikėti, kad prasidėjęs košmaras baigsis. Vis dėlto šviesaus atminimo
Greitai bus metai, kai Svitlana Dmytriieva iš Mariupolio su šeima bėgdama nuo karo gimtinėje atsidūrė Kupiškyje. Ukrainietė ant rankų jau sūpuoja sūnų Borisą, kurio gimtine tapo Lietuva. Dukrelė Olesia nuo šio rugsėjo bus pirmaklasė. Išgyvenę visus karo baisumus Mariupolyje, jie nebenorėjo likti Rusijos pajėgų užimtame
Pagal tradicinę gyvenimo kokybės nustatymo metodiką Rusija yra blogiausias žmogaus gyvenimo sąlygas turinti šalis pasaulyje. O tai, kad pastaraisiais metais (ypač per pastaruosius metus) iš Rusijos masiškai bėga žmonės, skaičiuojami milijonais, rodo, kad jos gyventojai nepasitiki Kremliaus propaganda. GYVENIMO KOKYBĖ – 52 vieta pasaulyje (Šveicarija pirmauja). GYVENIMO
Rusijos ir Ukrainos karas gali baigtis įvairiai. Tačiau norėdami pradėti tai svarstyti, pirmiausia turėtume pažvelgti į paveikslą, į pradinius duomenis, nuo kurių galime bent pradėti. Rusijos Federacija pamažu virsta dideliu kariniu lageriu, kurio pagrindiniu valstybės tikslu išlieka Ukrainos nepriklausomybės likvidavimas, kurį Rusijos vadovybė oficialiai paskelbė 1998
Viktoria Filatova su šeima buvo vieni pirmųjų ukrainiečių, suradusių prieglobstį Kupiškio rajone. Nuo tada, kai įsikūrė Kupiškyje bėgdami nuo karo gimtojoje Ukrainoje, praėjo beveik pusantrų metų. Viktoria tikino, kad tėvynės ilgesys didelis, bet nerimas dėl joje likusių tėvų – dar didesnis. Lietuvoje saugu, bet labai
Karščiai Lietuvoje neslūgsta ne tik gamtoje, bet ir politinėje arenoje. Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Turėjusiems kad ir nedidelių vilčių šią savaitę tapo visiškai aišku, kad Ukraina šiame susitikime nebus pakviesta į NATO. Guodžia bent tai, kad bus pasiūlyta schema, kaip Ukrainą priartinti prie NATO. Nors
Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) yra dalis seniausios labdaros organizacijos pasaulyje – Maltos ordino, teikiančio pagalbą vargstantiems net 120 šalių. Šiandien Lietuvoje organizacija 42 miestuose ir miesteliuose vienija apie 2 tūkst. savanorių, kurie teikia pagalbą vienišiems seneliams, vaikams ir jaunimui iš sunkumus patiriančių šeimų, neįgaliesiems, pabėgėliams. Nuo
Laukiant liepą Vilniuje NATO viršūnių susitikimo, kurio pagrindinis darbotvarkės dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai didinimui, vis pasigirsta nuomonių ir svarstymų, kad galbūt jo metu Ukraina turės aiškesnių ženklų dėl jos stojimo į šį aljansą. Tačiau šis konkretus klausimas neįtrauktas
Vaikų dienos centrai, kuruojami visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, veikia visoje Lietuvoje. Šiuose centruose kasdien teikiama pagalba vaikams, augantiems sunkumų patiriančiose šeimose. Čia jie po pamokų buriasi ir užsiima kūrybine, edukacine veikla, ruošia namų darbus, pavalgo. Rūpinamasi ne tik kasdienių vaikų įgūdžių ugdymu ir laisvalaikio organizavimu,
Su ukrainiete Nadiia Viazovchenko susitikome, kai jai buvo laisva diena. Moteris dirba „Upės kepyklėlėje“, yra virėjo padėjėja. Prieš daugiau nei metus su šeima bėgdama nuo karo Nadiia atsitiktinai atsidūrė Kupiškyje. Per visą pokalbį liejosi jos padėka kupiškėnams, kurie nebuvo abejingi, priglaudė juos kaip savus. Jurga BANIONIENĖ Greitai
Kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Vilniaus saugumo forumas „Atgrasymas susivienijus“. Šis forumas Lietuvoje rengiamas aštuntą kartą. Šį kartą daugiausia dėmesio skirta kolektyvinei gynybai, aptartos problemos ir šios gynybos stiprinimo būdai. Po 2022 m. vasario 24 d. Europa aiškiai suprato, kad dabartinė atgrasymo strategija „Atgrasymas
Mažai rastume bendrapiliečių, kurie būtų abejingi ar visiškai nesidomintys pasaulio įvykiais. Tai, kas atrodė labai toli, šiandien – visiškai šalia mūsų. Nebėra sričių, kurios neturėtų jokio atgarsio Lietuvoje, jei kažkur, kad ir kitame žemyne, įvykiai turi įtakos tos vietos ekonominiam, socialiniam ar politiniam gyvenimui. Dažnai
„Joks geras maistas negali būti išmestas, kaip ir nė vienas žmogus nenusipelno būti alkanas“, – tuo vadovaujasi „Maisto bankas“ – nevyriausybinė organizacija, kovojanti su maisto švaistymu ir siekianti maistu padėti jo stokojantiems. Kupiškyje nėra „Maisto banko“ skyriaus, bet reikalingi produktai miesto ir rajono gyventojus taip pat
Minint Rusijos invazinio karo į Ukrainą metines, svarbu teisingai suvokti ir įvertinti, ko moko ši situacija Lietuvą, Europą ir pasaulį. Kas geriau galėtų apibūdinti ir klaidas, ir laukiančius ateities išbandymus, jei ne Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius. Juolab kad
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus – viena seniausių ir didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Pagrindinės jos veiklos sritys – vienišų senjorų priežiūra, pagalba neįgaliems žmonėms ir jų šeimoms, mokymas teikti pirmąją pagalbą, humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems asmenims Lietuvoje, taip pat pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams. Visoje Lietuvoje Raudonasis Kryžius šiuo
