Skelbimai
Pašnekesiai
Rezervuota jaunimui

KELIAS Į LYDERYSTĘ PRASIDEDA NUO MOKYKLOS

Gana plati lyderio sąvoka dažnai verta diskusijų. Viena jų – lyderiais gimstama ar tampama. Tiesa tokia, kad lyderystės gebėjimai gali būti išugdomi, tad vaikų, paauglių lyderystės ugdymo procese labai svarbų vaidmenį atlieka mokykla. Čia turėtų būti ta terpė, kur mokiniai įgyja ne tik žinių, bet ir turi laisvą saviraiškos valią: yra kūrybingi, aktyvūs, gali diskutuoti, kritiškai mąstyti, siūlyti idėjas mokyklos bendruomenės gerovei tobulinti ir prisidėti jas įgyvendinant.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Pamokose ir po pamokų

Pasak Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus Virgilijaus Žilinsko, lyderystės įgūdžiai stiprinami per neformaliąją veiklą. Aktyvi popamokinė veikla yra efektyviausia lyderystei būtinų įgūdžių ugdymo forma.

„Mano nuomone, lyderiu gali būti kiekvienas mokinys toje srityje, kuri jam labiausiai patinka. Neformali veikla tam ir skirta, kad kiekvienas vaikas galėtų atsiskleisti, pademonstruoti savo galimybes.

Pasirinkimas didelis. Gimnazijoje veikia net penkiolika būrelių. Sritys labai įvairios: tai ir viešasis kalbėjimas anglų kalba, ir robotika, ir etnokultūra, ir miškininkystė, ir įvairios kūrybinės dirbtuvės. Kurie populiariausi, išskirti būtų sunku. Gal šokių būrelis?“ – mąstė V. Žilinskas.

Anot jo, tenka pastebėti, kad popamokinę veiklą rečiau renkasi ne Kupiškyje, o toliau nuo miesto gyvenantys, autobusais atvažiuojantys gimnazistai, mat dauguma būrelių vyksta tada, kai baigiasi septynios pamokos, po 15 valandos.

Gimnazijos direktorius teigė, kad esant reikalui, t. y. jei susirinktų daugiau būrelius lankyti norinčių mokinių, būtų svarstoma apie galimybę suorganizuoti transportą jų parvežimui namo.

V. Žilinsko manymu, reikėtų nepamiršti ir lyderystės ugdymo pamokose. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai nuo seno yra žinomi kaip įvairių dalykų olimpiadų dalyviai, prizininkai, taip pat įvairių mokiniams skirtų konkursų entuziastai ir laureatai.

Mokyklos savivaldos svarba

Lyderystė stiprinama ir per pilietiškumo ugdymą. Anglų kalbos vyresnioji mokytoja Aušra Virbickienė, kuruojanti gimnazijos mokinių parlamentą, tvirtino, kad visi mokiniai, kurie atėjo į parlamentą, jau yra lyderiai.

„Gimnazijos parlamento nariai atsakingi už renginių organizavimą, pilietiškumo akcijų, valstybinių švenčių minėjimus, prevencinių programų vykdymą. Taip pat svarstome savivaldos klausimus. Jeigu kalbėtume apie šventes, tai gimnazija kurį laiką yra atsisakiusi užsienietiškų švenčių, pavyzdžiui, Helovino ar Valentino dienos, minėjimų ir vietoj to skiriame daugiau dėmesio patriotinėms, Lietuvos istorijai svarbioms datoms atminti.

Parlamento pagrindą sudaro klasių seniūnai ir pavaduotojai, tačiau laukiame visų gimnazistų, kurie turi minčių, skirtų gerinti mokinių gerovei gimnazijoje. Pavyzdžiui, periodiškai rengiame apklausas, ko mokykloje trūksta, ką būtų galima keisti.

Manyčiau, kad tie, kurie atėjo į parlamentą, jie ir yra lyderiai. Antai artėja Mokytojų diena. Reikia išdrįsti pasakyti savo nuomonę, ją argumentuoti, reikia pasiskirstyti užduotis ir jas atlikti. Mokiniai patys viską ir padaro. Jie mąsto drąsiai, jie mąsto kitaip ir paprastai žiūri į problemų sprendimą – kur kas paprasčiau nei mes mokytojai.

Lyderiais gimstama, bet gali būti ir tampama. Pavyzdžiui, ateina tylesnis mokinys, kuris renginių vedėju gal ir nebus, bet kaip idėjų generatorius jis – nepamainomas. Natūralu, kad lyderiais visi negali būti, bet mokytojų darbas yra tą savybę įžvelgti ir padėti jai atsiskleisti“, – sakė A. Virbickienė.

Šiuo metu gimnazijos mokinių parlamentą sudaro 18 narių. Artėja ir gimnazijos prezidento rinkimai. Anot pašnekovės, į aukščiausią lyderio vietą pretenduoja vos du kandidatai ir tai yra savaime suprantama, kad ne kiekvienas tokiai atsakomybei ryžtasi.

„Prezidentas turi būti labai atsakingas, turėti aiškią viziją, nestokoti idėjų, jas inicijuoti. Puikus pavyzdys, kurį turėjome, yra Augustina Zabukaitė, šiemet baigusi gimnaziją. Ji tikra lyderė iš prigimties, labai jos pasiilgsime“, – teigė mokinių parlamento kuratorė.

Greitai gimnazijoje turi įvykti ir debatai, kur kandidatai pristatys savo programas. Kaip juos suorganizuoti, nemaišant mokinių srautų, pasak A. Virbickienės, nemenka užduotis.

Apie savanorystę ir išvykas

Be jokių abejonių, šių dienų jaunimas mąsto kitaip ir kur kas plačiau. Norint kuo daugiau visko išmokti, mokyklos nebeužtenka, tad labai populiaru išmėginti mokymąsi per asmeninę patirtį – jaunimas renkasi savanorystę akredituotose įstaigose, taip stiprindamas lyderystės įgūdžius.

Savivaldybės puslapyje skelbiama, kad šiandien Kupiškio rajone jaunuolių, pasiryžusių savanoriškai tarnybai, laukia 4 akredituotos įstaigos: Kupiškio etnografijos muziejus, Kupiškio kultūros centras, Kupiškio viešoji biblioteka (Subačiaus padalinys) ir Kupiškio vaikų lopšelis-darželis „Obelėlė“. Dėl trumpalaikės savanorystės visada galima pasisiūlyti kaimo bendruomenėms, verslininkams, įvairių įstaigų vadovams.

Be to, savanoriams, kurie įgyvendina pusmetį nenutrūkstamos, ne mažiau nei 35 valandų per mėnesį savanoriškos tarnybos, suteikiamas 0,25 stojamojo balo pripažinimas stojant į pirmos pakopos studijas.

Lyderystė gali būti ugdoma ir įvairių išvykų, mainų programų metu. Visai neseniai praūžė Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainai, kuriuose dalyvavo aktyvus Kupiškio jaunimo centro jaunimas.

„Susiburia visiškai nepažįstami jaunuoliai ir pradeda bendrauti. Pamažu, per įvairią komandinę veiklą išryškėja lyderiai ir jų bendražygiai. Tai lyderystės išbandymas dirbant grupėje“, – tvirtino Kupiškio jaunimo centro direktorė Edita Vaitiekūnienė.

Pasak jos, derėtų pabrėžti, kad dalyvavimas renginiuose, išvykose kartu su bendraamžiais, taip pat tinkamos neformalios veiklos pasirinkimas suteikia daugiau drąsos ir motyvacijos net pačiam kukliausiam jaunuoliui, o drąsa ir yra vienas esminių lyderystės bruožų.

„Ne kartą esame girdėję, kad pedagogų, tėvų teigimu, mėgstamos veiklos nerandantis, iš pirmo žvilgsnio tylus, kuklus jaunuolis pas mus patinkamą užsiėmimą randa, pavyzdžiui, tampa ugnies žonglieriumi, ir per šią veiklą jis puikiai save realizuoja“, – tikino Kupiškio jaunimo centro direktorė.

Gimnazistų samprotavimai

Kaip jaunimas įsivaizduoja lyderystę, ar jų manymu, lyderiais gali būti visi, ar mokykla sudaro visas sąlygas lyderystei ugdytis – šiais ir kitais klausimais savo nuomonę išdėstė aktyvūs Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai.

Rusnė BALIŪNAITĖ, IVg klasė

Lyderystė yra mokėjimas įkvėpti kitus tobulėti ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų. Tai didelė atsakomybė, nes esi pavyzdys kitiems.

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje pradėjau mokytis nuo 11 klasės. Nors dėl karantino ribojimų nespėjau pasivaikščioti kiekvienu koridoriumi ir susipažinti su visais mokytojais, manau, jog mano balsas visada bus išgirstas. Priklausau gimnazijos parlamentui, stengiuosi dalyvauti daugelyje renginių ir konkursų. Gebėjimams atsiskleisti tikrai yra ir vietos, ir įrankių jiems tobulinti, tik pačiam reikia noro. Kiti mokiniai taip pat labai įkvepia siekti geresnių tikslų, kartais netgi jaučiasi konkurencija.

Prieš tai mokiausi mažoje, bet labai aktyvioje Alizavos pagrindinėje mokykloje. Turbūt nebūdavo mėnesio be renginių ar varžybų. Galbūt lyderystę ugdyti kaimo mokykloje paprasčiau, nes mažiau mokinių. Lengviau išgirsti kiekvieno mokinio lūkesčius ar pasiūlymus, padėti jam tobulėti. Labai pasiilgau mažos mokyklos bendruomeniškumo.

Lyderė labiausiai pasijaučiau Kupiškio meno mokykloje. Patikdavo padėti mažesniems mokiniams sudėlioti pirštus ant klavišų, parodyti, kur kokia nata. Grodama konkursuose ar koncertuose įkvėpdavau ir kitus, o savo akordeono mokytojos pamokas apie lyderystę ir darbą atsiminsiu visą gyvenimą.

Orinta ALEKNAITĖ, IIIb klasė

Gebėjimas ne vadovauti, o suburti žmones, padėti siekti bendrų tikslų – štai kas yra lyderystė. Tikras lyderis moka būti ne tik geras komandos narys, bet ir palaiko komandos dvasią, skatina veikti.

Gimnazijoje ugdytis lyderystę galima dalyvaujant mokinių parlamente, tampant mokyklos prezidentu (-e), klasės seniūnu (-e). Visi mokiniai yra noriai kviečiami prisijungti prie parlamento ir teikti savo idėjas. Trūksta tik visų mokinių vienybės. Nusistovėjęs toks požiūris, kad mokyklos prezidentas turi padaryti visus darbus, surengti visus renginius. Visa atsakomybė metama vienam žmogui arba parlamentui, kai realiai parlamentas turėtų padėti įgyvendinti tikslus su visų mokinių pagalba. Trūksta kitų mokinių iniciatyvos, minčių, palaikymo bei domėjimosi.

Anksčiau lankiau Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio vaikų ir jaunimo teatro studiją „Ku-kū“, o šiuo metu nebevaidinu, bet prireikus padedu ir prisidedu prie veiklos. Teatras turėjo daug įtakos lyderystės įgūdžių formavimuisi. Išėjimas į sceną prieš pilną salę žmonių ugdo drąsą ir atsakomybę, kūrybiškumą – o tai lyderio savybės. Anksčiau mokiausi Skapiškio pagrindinėje mokykloje (dabar ji tapusi Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos Skapiškio skyriumi – aut. past.).

Šioje mokykloje išmokau būti iniciatyvi. Ten buvo labai saugi ir maloni aplinka, kur visuomet buvo galima be baimės reikšti savo idėjas ir jas įgyvendinti su mokytojų ir mokinių pagalba. Galbūt mano buvusi mokykla lenkia gimnaziją tuo, kad ten šilčiau sutinkamos naujos idėjos, paprasčiau lyderiauti, kai turi visapusišką palaikymą ir vieningą bendruomenę.

Povilas UCKUS, IIIb klasė

Lyderystė yra gebėjimas suburti apie save žmones, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje. Gimnazija, kurioje mokausi, leidžia ir skatina pasireikšti mano ir kitų mokinių gebėjimams, aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime.

Gimnazijos parlamentas, kuriam aš priklausau, kiekvienais metais organizuoja įvairius renginius, kurie skatina visuomeniškai tobulėti visai bendruomenei. Gaila, kad pandemija pristabdė aktyvią mokyklos veiklą.

Manau, kad gimnazija man, o taip pat ir visiems bendruomenės mokiniams, suteikia puikias sąlygas lyderystei ugdyti, tik dažnai ne visiems yra noro būti lyderiu.

Kai kurios įgimtos charakterio savybės padeda tapti lyderiu, bet tikiu, jog šias savybes galima ir išsiugdyti. Tereikia noro ir darbo. Juk bet kokia užklasinė veikla: menas, sportas, savanorystė ir kt. – padeda ugdyti lyderystę.

Emilis KAIRYS, IIIb klasė

Lyderystė yra įtakos formavimas, kitų žmonių įkvėpimas įvairiose srityse (pavyzdžiui, versle, politikoje ir kt.).

Lyderiai įkvepia komandą sava vizija, komunikuoja aiškiai, yra autentiški sau palankiose srityse ir moka sukurti pozityvią atmosferą.

Mūsų gimnazijoje yra suteiktos visos galimybės norintiems tobulėti, stengtis, kurti ar užsiimti norimomis veiklomis.

Ko trūksta, šiuo metu negalėčiau tiksliai įvardyti. Gal reikėtų kokių nors užsiėmimų su žinomais verslo, politikos žmonėmis apie lyderystės ugdymą?

Savanorystė tikrai turi teigiamos įtakos lyderystės savybių ugdymui. Būdamas savanoriu Kupiškio kultūros centre turėjau progą pažinti įvairias asmenybes, pamatyti, kaip vyksta darbų organizavimas, suprasti daugiau apie reikalingas savybes vadovaujamoms ir kitoms pareigoms gerai atlikti. O įsitraukęs į naują savanorystės projektą, Jaunimo Europos komandą, tikiuosi, kad kalbėdamas prieš auditoriją įgysiu daugiau patirties, galėsiu jaustis drąsiau stovėdamas ant scenos.

Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų