Nediduko miestelio žmonės, nuo seno pažįstantys vieni kitus, visada įtariai žvelgia į naujakurius. Neretai jie tampa apkalbų objektu. Ypatingo dėmesio susilaukia kitos tautybės, kiek neįprastesnės išvaizdos ar gyvenimo būdo asmenys.
Prie keliuko prisišliejusi sodyba iš pirmo žvilgsnio nieko nesiskiria nuo kaimyninių ūkių Šimonyse. Vėjyje plaikstosi skalbiniai, prie ūkinių pastatų triūsia vyriškis, gyvenamojo namo viduje girdėti vaikų krykštavimas. Pravėrus duris, padvelkia šiluma, sužiūra kelios poros smalsių rudų akučių.
Prieš mėnesį į Šimonis iš Panevėžio su šeima atsikrausčiusi čigonė Galia sako iš karto pajutusi į juos įsmigusius nepasitikinčius vietos gyventojų žvilgsnius. Vieni naujakurius sutiko tyliu įtarumu, kiti nesibodėjo nepasitenkinimo išreikšti garsiai. Pasitaikė net grasinimų sudeginti. Nenorą miestelyje matyti šios tautybės asmenis lemia stereotipinis vietinių mąstymas. „Negalima žmonių skirstyt pagal odos spalvą. Ir tarp mūsų, ir tarp lietuvių visokių pasitaiko“, – sako Galia, pasidžiaugusi, kad miestelyje yra ir gerbiančių čigonus žmonių. Visuomenėje gana plačiai paplitęs čigonų įvaizdis, vienaip ar kitaip susijęs su nusikalstama veikla. Pasak moters, gyvendami apskrities centre jie niekad nebuvo pakliuvę į policijos akiratį. Moteris pastebėjo, kad policijos pareigūnai čia labai mandagūs. „Panevėžyje pareigūnai net moteris visokiais žodžiais išvadina. Kupiškyje geresnė tvarka, ramiau. Gerai, kad policija yra, jie savo darbą dirba“, – svarstė Galia.
Šios tautybės moterį neretai skaudina ir sekantis bei smerkiantis pardavėjų žvilgsnis, į parduotuvę užėjus čigonams. Galia pasidžiaugė, kad vietos miestelio pardavėjos aptarnauja kultūringai, neišskirdamos žmonių nei pagal odos spalvą ar kokį kitą bruožą.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ