AISTEI KONDITERIJA – TARSI MOKSLINIŲ TYRIMŲ LAUKAS

Suvokimas, ką nori veikti, koks tavo pašaukimas – didžiulė likimo dovana. Ne kiekvienas žmogus moka įsiklausyti į save, drįsta laužyti nusistovėjusius stereotipus ir eiti paskui savo svajonę.

Buvusios kupiškėnės Aistės Sipavičienės (Liaudanskaitės) gyvenimas iš pradžių klostėsi kaip ir daugelio kitų jos bendraamžių. Baigusi gimnaziją ji įstojo į universitetą. Atrodė, kad baigs studijas, vėliau kažkur dirbs. Galės puikuotis universitetiniu išsilavinimu. Bet viskas pasisuko kita linkme. Dabar Aistė kepa skanius tortus, pyragus ir jaučiasi laiminga.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Aiste, mokykliniais metais šokai tautinius ir pramoginius šokius, norėjai išmokti italų kalbą. Kodėl staiga pasukai į konditeriją?

Taip, buvo tokie norai. Įstojau į Kauno technologijos universitetą studijuoti naujosios medijų kalbos. Studijos vyko anglų kalba. Gilinausi į įvairius šios kalbos stilius. Kaip priedas prie to buvo ir italų kalba. Po dvejų metų nutraukiau šias studijas. Supratau, kad visa tai ne mano sritis.

Kurį laiką buvau ir vieno studentiško šokių kolektyvo narė. Bet šokiai dabar irgi manęs nebetraukia. Permainas paskatino ir gyvenimo pokyčiai per koronaviruso pandemiją, kai sutriko visiems įprasta gyvenimo tvarka, kai nutrūko visos veiklos ir buvome priversti kurį laiką dėl paskelbto karantino būti namuose, mokytis, dirbti nuotoliniu būdu.

Posūkis į konditeriją nebuvo staigus. Studijuodama laisvalaikiu irgi mėgau kažką iškepti. Aistrą kepiniams jaučiau nuo mažų dienų. Viskas prasidėjo nuo miltinių blynų, kuriuos kepti išmokė sesė, kai buvau gal trečioje klasėje. Vėliau šeimą norėdavau nustebinti savo pyragais su obuolių ir kitų vaisių įdarais. Nelabai jie man išeidavo, nes nesilaikau jokių receptų, visko į tešlą pridėdavau iš akies. Tėvai šiaip taip juos suvalgydavo. Pati savo pyragų nemėgau.

Kai nebenorėjau tęsti studijų, akis užkliuvo už informacijos, kad Kaune ir Klaipėdoje siūlomos išsamios konditerinės nuotolinės studijos „Baker street“, kurias veda žinomi virtuvės šefai, kad galima ir gyvai dalyvauti atvykstančių virtuvės šefų mokymuose. Taigi per pusantrų metų baigiau šias studijas ir gavau jų baigimo sertifikatą.

Papasakok daugiau, ko ten išmokai, ką labiausiai patiko gaminti ir skanauti.

Labiausiai gilinausi į prancūziškus desertus (tortai, tortaletės, morengai, makarunai, keksai ir kt.) ir dar papildomai mokiausi skaičiuoti receptų formules, o tiksliau sakant, mokiausi pati kurti kepinio receptus.

Pavyzdžiui, noriu iškepti keksą su slyvų ir riešutų įdaru. Tai reikia pagal tam tikrą skaičiuoklę nustatyti, koks bus procentinis santykis tarp vandens, riebalų, sausųjų produktų ir cukraus, kad keksą sėkmingai, taip, kaip reikia, iškepčiau.

Konditerija labiausiai patraukė savo proceso sudėtingumu ir įdomumu. Gilinausi, kodėl vieną tešlą reikia laikyti kambario temperatūroje, o kitos ne, kodėl reikia kepti įkaitintoje orkaitėje ir kt. Kilo daug visokių klausimų ir norėjau gauti į juos atsakymus. Neužteko tik žinoti iš kitų patirties, kad būtent taip reikia daryti, o ne kitaip.

Dar mokiausi, kaip gaminti korpusinius saldainius. Šie saldainiai nepjaustomi iš šokolado masės, o šokoladas pilamas į formeles (korpusą). Įpili šokoladą į formeles ir išpili. Lieka jo tik tiek, kiek prilimpa prie formelės sienelių. To ir reikia, kad į šokolado apvalkalą daugiau tilptų įdaro. Tokiu būdu gaminami parduotuvėse dėžutėmis pardavinėjami saldainių rinkiniai.

Man labiausiai patinka gaminti ir skanauti prancūzišką tortą. Šis tortas kitoks nei biskvitinis. Biskvito yra tik plonytis, iki 1 cm storio, sluoksnis. Tai šaldomas tortas. Neužšaldęs jo negali pagaminti. Šio torto įdaras gali būti vaisinis ar šokoladinis.

Dar vienas jo komponentas – traškus sluoksnis (sausainiai, vaflis su šokoladu, išsaugoti nuo drėgmės, kad būtų traškūs). Visi sluoksniai nardinami į putėsį, kuris būna pagamintas iš šokolado, grietinėlės ir želatinos, bet plaktas, kreminės tekstūros, primenančios ledus.

Plačiau skaitykite lapkričio 11 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF