2024/07/16

 

KĄ PLANAVO IR KĄ ĮGYVENDINO SĄJŪDIEČIAI

Šioje vietoje 1989 metais sąjūdiečiai planavo pasodinti Atgimimo parką, pastatyti skulptūrų. Dabar čia žaliuoja daug vėliau pasodinti medžiai, įgyvendinant aplinkosauginį projektą su europine parama. Autorės nuotrauka

LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA

1989 metų balandžio 29 d. vyko konferencija, kur patvirtinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono tarybos įstatai, veiklos programa, išrinktas koordinacinis centras (44 narių) ir jo taryba (9 nariai).

1989 metų gegužės 5 d. vyko pirmas LPS Kupiškio rajono tarybos posėdis, per kurį išrinktas pirmininkas ir kiti atsakingi asmenys.
Parengta pagal Linos Matiukaitės inf.

Patvirtinus LPS Kupiškio tarybos įstatus, veiklos programą, sąjūdiečių veikla rajone įgijo tvirtą teisinį pagrindą.

Kokiais valdymo principais vadovavosi ši organizacija?

Kokios buvo programinės jos nuostatos? Ką pavyko įgyvendinti? Kokie žmonės vadovavo šiai veiklai?

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Organizaciniai sprendimai

LPS Kupiškio rajono konferencija, kurioje patvirtinti LPS Kupiškio rajono tarybos įstatai, veiklos programa, išrinktas naujas koordinacinis centras ir jo taryba, vyko 1989 metų balandžio 29 dieną Kupiškio centrinės bibliotekos salėje. Šie įstatai patikslinti tų pačių metų gegužės 11 dieną vykusiame LPS tarybos posėdyje.

Buvo išformuota fiktyviai veikusi rajono kolūkių pirmininkų Sąjūdžio rėmimo grupė.

Į LPS Kupiškio rajono tarybą išrinktas Julius Alekna (pavaduotojas spaudai), Algimantas Baniulis (ats. sekretorius), Algirdas Graužinis (pirmininkas), Rimgaudas Markelis (atstovas žaliųjų veiklai aktyvinti), Vilija Morkūnaitė (sekretorė), Adolfas Remeikis (juristkonsultas), Algimantas Seibutis (iždininkas), Rimantas Urbonas, Visvaldas Velička (pavaduotojas organizaciniam darbui).

Tarybos narių pareigos patvirtintos gegužės 5 dieną per pirmą LPS tarybos posėdį.

Programos metmenys

Įstatuose rašoma, kad Lietuvos persitvarkymo sąjūdis yra savaveiksmis ir nepriklausomas judėjimas visuomenės atsinaujinimui vykdyti, socialinei pažangai spartinti.

Konkrečias savo veiklos gaires buvo numačiusi ir LPS Kupiškio iniciatyvinė grupė. Ji 1988 metais buvo pateikusi rajono sąjūdiečių veiklos programos metmenis.

Tame dokumente pirmiausia numatyta peržiūrėti gatvių pavadinimus Kupiškyje. Atkreiptas dėmesys, kad reikėtų grąžinti senuosius gatvių pavadinimus. Antai Kalinino g. grąžinti S. Dariaus ir S. Girėno g. pavadinimą. Kaip žinome, dabar ši gatvė Kupiškyje taip ir vadinasi.

Vėliau Tarybų aikštė sąjūdiečių iniciatyva pavadinta kraštiečio garsaus architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu. Gatvių pervardijimo procesas Kupiškyje užsitęsė iki šių dienų.

Sąjūdiečiai buvo užsibrėžę tikslą restauruoti stalinizmo ir stagnacijos laikais apgadintą Savanorių paminklą Kupiškio kapinėse. Tas tikslas buvo įgyvendintas.

Taip pat planuota 1989 metais Akmenytėje pradėti rengti Atgimimo parką ir ten dekoratyviniais akcentais įamžinti svarbiausius praeities palikimo momentus. Čia, matyt, turėtas omenyje ne Akmenytės kaimas, bet taip pat vadinama vieta šalia Zuntės, Aukštupėnų piliakalnio papėdėje. Po maždaug 20 metų, gavus europinių lėšų, ten įgyvendintas aplinkosaugos projektas. Pasodinta įvairių lapuočių medžių.

Sąjūdiečiai didelį dėmesį skyrė blaivybės sklaidai. Viena jų nuostatų buvo ir blaivybės paminklo atstatymas Skapiškyje.

Planavo Kupiškyje, buvusiame Hanzos pirklių sandėlyje, įrengti blaivybės muziejų. Ne visi šie planai įgyvendinti. Tokio muziejaus Kupiškis neturi.

Planuota Kupos krantinėje įrengti vaikų žaidimų centrą, panaudojant lietuvių tautosakos motyvus. Tokio centro irgi nėra, bet šioje vietoje atsirado šiuolaikiška vaikų žaidimų aikštelė, keliose vietose sumontuoti lauko treniruokliai, dar tebėra kažkiek išlikusių medžio plenero dalyvių darytų skulptūrų ir suoliukų.

Kuriant kupiškėnų parką Lėvens tvenkinio pusiasalyje norėta pasodinti bent po vieną medį kiekvienam Kupiškio gyventojui. Šis noras iš dalies įgyvendintas.

Programinės nuostatos

Veiklos programoje, patvirtintoje 1989 metais, yra teiginių, kurie atspindi to meto politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aktualijas. Dabar jos gali jaunam žmogui būti visai nesuprantamos ir kelti šypseną. Kai kurios idėjos aktualios ir šiandien.

Pavyzdžiui, visuomet norint kažką visiems įdomaus, reikalingo nuveikti, kažką pakeisti gera linkme, reikia gerų idėjų, pasiūlymų.Tad ir prieš daugiau nei 30 metų įtvirtintas siekis prie LPS Kupiškio rajono tarybos įsteigti idėjų banką, kaupiantį visus pasiūlymus, planus, ir numatyti būdus jiems įgyvendinti.

Dabartinei vartotojiškai visuomenei gali kelti tik šypseną tuometinis sąjūdiečių siekis, kad Kupiškyje parduotuvėje būtų specialus skyrius su dideliu asortimentu, aprūpinantis geresniais, kokybiškesniais maisto produktais nėščias ir auginančias vaikus iki metų moteris.

Kitas programos punktas, liečiantis pensininkus, tikriausiai bus aktualus visais laikais. Anuomet jis skambėjo taip – siekti, kad kolūkiečiams pensininkams, gaunantiems mažas pajamas, kolūkio administracija reguliariai mokėtų priedus arba pašalpas.

Prašymas suteikti Kupiškio centrinei aikštei Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardą.
Dokumentus iš Algimanto Seibučio archyvo, saugomo Kupiškio etnografijos muziejuje, fotografavo Banguolė Aleknienė-Andrijauskė

Nepamirštos ir į programos metmenis įrašytos blaivybės nuostatos. Įtvirtintas siekis remti rajone kuriamą Motiejaus Valančiaus blaivybės draugiją, propaguoti jos veiklą, aktyviai prisidėti prie blaivybės akcijų, skleisti sveiką gyvenseną.

Apie tokios draugijos rajone egzistavimą šiuo metu neteko girdėti, bet sveikos gyvensenos klausimai neužmiršti. Veikia įvairūs sporto klubai.

Iškelta sąjūdiečių programos nuostata suburti kupiškėnų klubą, kad į jo veiklą įsijungtų kraštiečiai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tas noras išsipildė. Į klubus susibūrė Lietuvos didmiesčiuose gyvenantys kupiškėnai. Labiausiai girdima Vilniaus kupiškėnų veikla. Pastaruoju metu Kupiškio krašto ambasadoriai veikia ir užsienyje.

Sąjūdiečiai buvo užsibrėžę tikslą atstatyti, prižiūrėti buvusius ir esamus paminklus, kurie buvo sugriauti, niokojami stalinizmo ir stagnacijos metais.

Taip pat siekė išsiaiškinti, tvarkyti ir prižiūrėti Lietuvos savanorių ir pokario rezistencinio judėjimo partizanų kapus. Visa tai įgyvendinta ir ši veikla tęsiama toliau.

Įtvirtintas ir siekis ugdyti kalbos kultūrą, puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms kupiškėnų tarmę. Šiandien tai nelengva užduotis, kai sparčiai į kalbą veržiasi anglizmai, kai tekstus pradėjo kurti ir dirbtinis intelektas. Vis dėlto dar yra mokančių kalbėti kupiškėniškai.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video