Sunku mylat slapčiu
Vėjo Žilio nuotraukaAtrošė loiškų mono dabotinis, kėp tu gyveni, klausia, labai pasilgįs, vis rošo, kad ošen jom buvus skaisti kėp rožė, meili kėp alkanom duona. Mergiota buvus puiki, kėp nupiešta! Ir vis kožnų laiškėlį tėpos prodada – oi, neraudok, mergėla, neraudok, rūtytala, aš tau parašiau