Šių metų pradžioje išleista kraštovaizdžio architekto Regimanto Pilkausko knygos „Miestų želdynų plėtotė“ trečia dalis, skirta želdynų projektavimo temai. Į šią trilogiją sudėtas ir apibendrintas jo 60 metų darbo želdynų projektavimo srityje kūrybinis palikimas. Šios knygos autoriaus ankstyvoji vaikystė prabėgo Kupiškio krašte. Iš čia kilęs jo
Kupiškėnus pasiekė džiugi žinia, kad minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, kuri yra balandžio 18-oji, Vilniaus kupiškėnų klubo narys prof. dr. Jonas Rimantas Glemža apdovanotas Kultūros paveldo departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“. Apdovanotas prof. dr. Jonas Rimantas Glemža. Kultūros paveldo departamento nuotrauka Banguolė
Savo krašto istorija tokia pat svarbi, kaip ir giminės medžio, savosios genties pažinimas. Kupiškio vardas, miesto pradžių pradžia, šiandien turimais duomenimis, pirmą kartą istoriniuose dokumentuose paminėtas 1480 metų balandžio 29 dieną. Yra ir kita data, kad Kupiškis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1529 metais. Taigi kas slypi
Kupiškio kultūros centre – dizainerių kaita. Į gimtąjį miestą dirbti pagal įgytą specialybę grįžo Andželika Kuliničiūtė. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje grafinio dizaino studijas baigusi kupiškėnė po truputį pratinasi prie naujo kolektyvo, pasikeitusio gyvenimo ritmo ir tikisi rasti daugiau laiko mėgstamiausiam savo užsiėmimui – piešimui. Jurga
Prieš keletą metų Kupiškyje susibūrę ledinių maudynių entuziastai yra geras bendruomeniškumo pavyzdys. Nėra savaitgalio, kad jie nenertų į šaltą Pyragių ežerą. Ledinių Kupiškio ruonių maudynės tęsiasi ir žiemai pasibaigus, beveik ištisus metus. Šiandien bendruomenė vienija apie 25 narius, o kai prisijungia nenuolatiniai ruoniai, susidaro ir visas
„Jei ne auksinės vasaros“ – taip savo susitikimą su kupiškėnais balandžio 4 dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo pavadinęs rašytojas, publicistas, režisierius Vytautas V. Landsbergis. Susitikimo dalyviams parengta programa neatsitiktinai pavadinta žodžiais iš partizaniškos dainos. Per renginį kalbėta apie Lietuvos istoriją, istorinę atmintį, apie tautiškumo ir
Būsima profesionali džiazo dainininkė Agnė Repečkaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, į gimtąjį Kupiškį vis dažniau atvyksta su džiazo ir apskritai muzikos populiarinimo misija. Neseniai ji ir pirmą solinį savo koncertą surengė būtent gimtajame mieste. Po koncerto sutarėme pasikalbėti per velykines studentų atostogas, kai Agnė
Su studentu kupiškėnu Luku Kavaliausku susipažinome per fotografijų parodos „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930“ pristatymo renginį kovo 11 dieną Kupiškio kultūros centre. Jis buvo šios parodos iniciatorius. Po renginio su Luku pasikalbėjome apie studijas, darbą, laisvalaikio užsiėmimus ir gimtąjį Kupiškį. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kaip atrado save ir istoriją „Esu
Artėja šv. Velykos – Kristaus Prisikėlimo, dvasinio ir gamtos atbudimo po sąstingio, po žiemos šventė. Marginsime kiaušinius. Jie karaliauja ant šventinio valgių stalo ir simbolizuoja kosmosą, gyvybę, vaisingumą. Ko gero, per Velykas daugiau patiekalų galėtų ir nebūti. Margučiai visuomet sukurs šventinę atmosferą, suvienys juos marginančius
Gimtoji tarmė – dvasinės žmogaus kultūros dalis, kurią svarbu išsaugoti. „Man kupiškėnų tarmė – pati gražiausia. Didžiuojuosi, kad ją moku“, – sako kupiškėnų tarmės žinovė, jos puoselėtoja Eglė Raišienė. Gydytoja psichiatrė, kilusi iš Kupiškio krašto, šiandien gyvena Rokiškyje, bet gimtosiose vietose yra dažna viešnia. Puoselėja senelio
Vaikystės žaislai kiekvienam kelia sentimentų. Retai tuos žaislus išsaugome savo vaikams. Dažniausiai jie lieka tik mūsų prisiminimuose, senose nuotraukose. Pamatyti vaikystės žaislus galima nebent muziejuose ar pas jų kolekcionierius. Tokia galimybė šiuo metu yra ir Kupiškio viešojoje bibliotekoje, čia veikia senų žaislų paroda „Tiltų į Šiandieną
Lietuvos nacionaliniame kultūros centre kovo 7 dieną pagerbti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyti šiaudinių sodų rišimo tradicijos puoselėtojai. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Į šį renginį pakviestos ir sodų rišimo tradicijas puoselėjančios kupiškėnės Danutė Palaimienė, Ilona Mikulėnienė. Renginyje dalyvavo ir kaimynės iš Vabalninko Zita Kumpelienė ir
Pagrindiniai šventiniai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai Kupiškyje nuvilnijo pirmadienį. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje pusiaudienį iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, iššautos pagarbos salvės, skambėjo sveikinimai. Taip pat pagerbtos pilietiškiausios klasės, surengtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas bėgimas. Po pietų Kupiškio kultūros centre vykusiame proginiame koncerte „Laisvės
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10 dieną, Kupiškio kultūros centras kvietė į du renginius, susijusius su buvusiais kupiškėnais studentais. Fojė pristatytos dvi parodos: „Gamtos portretai Jono Kalvelio fotografijose“ ir „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930 m.“. Pastaroji paroda surengta istorijos studento Luko Kavaliausko iniciatyva. Po šių parodų
Pasikalbėti apie vaikystę, patį nuostabiausią, įsimintiniausią gyvenimo tarpsnį, ne kasdien pasitaiko tokia galimybė. Lekiame, skubame, pasinėrę į rimtus darbus. Bet šiek tiek stabtelėti ir prisiminti šį laiką buvo gera proga atėjus į kauniečio Sauliaus Baltrūno knygos „Bimbalmūšys“ sutiktuves vasario 29 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Kaip vaikas, užaugęs
Kovo 2 dieną Kupiškio rajono tautodailininkai pakvietė į ataskaitinę 2023 metų kūrybos darbų parodą Kupiškio etnografijos muziejuje. Kasmetinė krašto tautodailininkų paroda – tarsi ženklas, kad prasidėjo tikrasis pavasaris. Savo kūrybą čia eksponuoja 17 rajono tautodailininkų ir 11 meną kuriančių mėgėjų. Iš viso pristatoma per 270
