2024/05/19

 

IMPROVIZACIJOS SU AGNE GYVENIMO IR DŽIAZO TEMA

Agnė Repečkaitė, studijuojanti džiazo vokalą ir grojanti fleita, į gimtąjį Kupiškį sugrįžta su muzikiniais projektais. Autorės nuotrauka

Būsima profesionali džiazo dainininkė Agnė Repečkaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, į gimtąjį Kupiškį vis dažniau atvyksta su džiazo ir apskritai muzikos populiarinimo misija.

Neseniai ji ir pirmą solinį savo koncertą surengė būtent gimtajame mieste. Po koncerto sutarėme pasikalbėti per velykines studentų atostogas, kai Agnė vėl viešės Kupiškyje.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Dainuojantis vaikas

Kur ta pradžių pradžia, kai žmogus pajunta savo pašaukimą? Vieniems duota tai suprasti nuo mažų dienų, kitiems šis suvokimas vėliau ateina, o treti ir visą gyvenimą nežino, ko nori.

Kad bus džiazo dainininkė, vaikystėje Agnė apie tai nesvajojo. Net nežinojo, kas yra tas džiazas. Kupiškyje nebuvo tokio žanro muzikos koncertų, festivalių. Apie džiazą niekas jos aplinkoje nekalbėjo.

„Gal buvau daugiau dainuojantis vaikas nei kiti mano bendraamžiai. Vis kažką niūniuodavau. Su vyresne sese prisigalvodavome visokių kūrybinių žaidimų. Bet muzika man nebuvo išskirtinis pomėgis. Šeimoje nebuvo muzikuojančių žmonių. Mano mama medikė, tėtis inžinierius. Į muziką nepasuko ir mano vyresnė sesė, kuri pasirinko buhalteriją.

Kai pradėjau mokytis Kupiškio Kupos pradinėje mokykloje, muzikos mokytoja rekomendavo mane dalyvauti konkurse „Dainų dainelė“. Dalyvavau, bet į tolimesnį konkurso etapą nepatekau“, – apie pirmą bandymą pasirodyti scenoje pasakojo pašnekovė.

Bet muzikos mokytojai jau tuomet įžvelgė, kad Agnė turi muzikinių gabumų. Mergaitę Kupiškio meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė pakvietė mokytis chorinio dainavimo. Choras Agnės neviliojo. Pasirinko fleitą, kuria ją mokė groti mokytoja Irma Paurienė.

„Dainavimą buvau apleidusi maždaug iki 13 metų, nes keitėsi norai. Išbandžiau daug visokių būrelių. Vėliau mielai pradėjau domėtis choriniu dainavimu, kuris mokantis muzikos mokykloje buvo privalomas.

Baigusi fleitos klasę, pasirinkau ištęstinę muzikos mokyklos programą. Dalyvavau mokytojos Nidijos Sankauskienės vadovaujamame vokaliniame ansamblyje.

Pas šią mokytoją mokiausi ir solinio dainavimo. Dešimtoje klasėje kaip solistė pradėjau koncertuoti per visokius mokyklos renginius. Dainavimas pravertė ir lankant mokinių teatro studiją pas režisierę Viliją Morkūnaitę. Ten būdavo visokių dainuojančių personažų. Jų rolė man dažnai atitekdavo“, – prisiminė pašnekovė.

Koncerto Kupiškyje akimirka.

Lemtingas susitikimas

Agnei mokykloje labai gerai sekėsi dauguma dalykų. Galėjo stoti, kur panorėjusi. Bet dvyliktoje klasėje pasiryžo tolimesnį savo gyvenimo kelią susieti su muzika. Tiesiog iš smalsumo nutarė rinktis džiazą. Panaši specialybė, populiarioji muzika ir džiazas, buvo Klaipėdos universitete. Prieš pat atvirų durų dieną šiame universitete buvo paskelbtas karantinas ir į Klaipėdą nebenuvažiavo. Vėliau pradėjo domėtis panašiomis studijomis Vilniuje ir Kaune.

„Lemtingas buvo susitikimas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje su dėstytoja Juste Sakalyte. Po jos konsultacijos nebeliko abejonių.

Nutariau stoti į šį universitetą ir pasirinkti džiazo dainavimą. Ši specialybė labai patinka. Esu ketvirtakursė. Baigusi bakalaurą planuoju įgyti ir pedagoginę kvalifikaciją“, – apie ateities planus kalbėjo Agnė.

Vis dėlto buvo įdomu daugiau sužinoti, kodėl ją patraukė džiazas. Iš kur tą mintį ištraukė. Juk nieko apie tai beveik nebuvo girdėjusi. Tai ne populiarioji muzika, skambanti kone ant kiekvieno kampo.

Agnei džiazas tuo metu buvo didelė paslaptis, naujas gyvenimo išbandymas. Tik prieš stojamuosius egzaminus į Muzikos akademiją pirmą kartą daugiau pasiklausė šio žanro muzikos, juo pasidomėjo. Pradėjusi studijuoti irgi gilinosi į tą dalyką ir jau pirmame kurse suprato, kad džiazas prie jos tarsi prilipo.

„Mane labai traukė ir traukia improvizacijos menas. Kai mokiausi muzikos mokykloje, ten viskas buvo iš natų, be jokių nukrypimų. Save laikau labai kūrybinga. Nebijau improvizuoti, save išreikšti.

Tam įtakos turėjo ir nuo 9 klasės lankyta teatro studija. Čia improvizacijos buvo per akis. Čia išlaisvėjau kaip asmenybė. Džiazo poveikis buvo toks pat. Dėl saviraiškos laisvės jis man ir patinka.

Taigi studijuoju ne tik džiazo dainavimą, bet ir mokausi laisvosios improvizacijos. Tų mokslų esmė tokia, kad atlikėjas pats laisvai gali realizuoti visus savo muzikinius sugebėjimus. Gali vienu metu maišyti įvairius muzikos žanrus, pvz., klasiką su džiazu ar metalu, atlikdamas kūrinį naudoti įvairiausius instrumentus. Laisvoji improvizacija Lietuvoje labai pažengęs dalykas Europos kontekste. Net yra šio dalyko magistrantūros studijos.

Dainuodama aš dažnai savo atlikimą paįvairinu įterpdama grojimą fleita. Šio instrumento vis neapleidžiu. Juo groju ir Lietuvos jaunimo džiazo orkestre, kuriam vadovauja Arnas Mikalkėnas“, – pasakojo pašnekovė.

Paklausta, kokie džiazo dainininkai imponuoja, Agnė atsakė, kad daug yra gerų atlikėjų. Iš lietuvių ji paminėjo savo dėstytoją J. Sakalytę, kuria žavisi ir kaip asmenybe, ir kaip atlikėja, kuri kreipia savo mokinius ne vien tik į natas, į teorinius dalykus, bet ir skatina į muziką, į jos atlikimą pažvelgti per emocijas, per saviraišką, apskritai atskleisti, kodėl dainuoji. Toks dėstytojos požiūris Agnę labai įkvepia.

Iš užsienio atlikėjų ją žavi Esperanza Spalding, Jazzmeia Horn, Kurt Elling.

Prakalbus apie laisvalaikio užsiėmimus, paaiškėjo, kad nuo mokyklos laikų Agnė kuria eilėraščius, kad poezija ją visuomet traukė ir traukia. Iš jos pasisemia idėjų ir savo melodijoms. Kartais įvairioms kompozicijoms parašo žodžius ir tas kūrinys tampa savesnis.

„Poezija man yra be įsipareigojimų. Rašau, kai ateina įkvėpimas, kai užklumpa kažkokios asmeninės dramos. Tokia terapijos forma. Noriu, kad toks gražus, neformalus mano santykis su poezija liktų ir toliau“, – kalbėjo pašnekovė.

Svajonės ir sugrįžimai

Paprašiau Agnės, kad padarytų savotišką improvizaciją ateities tema, kaip save įsivaizduoja po dešimties metų.

Po tiek metų jai bus per trisdešimt. Save tuo metu įsivaizduoja Lietuvoje. Gal bus dėstytoja. Pedagoginę gyslelę jaučia savyje. Be to, norėtų save matyti ir kaip koncertuojančią profesionalią džiazo dainininkę, gal turinčią ir savo kvartetą ar kvintetą.

„Dabar dar kyla minčių džiazą pastudijuoti užsienyje. Labiausiai norėčiau studijuoti Olandijoje. Ten geriausios džiazo studijos. Žinoma, yra ir kitur neblogų tokių studijų“, – teigė Agnė.

Į Kupiškį visada jai gera sugrįžti. Pastaruoju metu čia atvažiuoja su įvairiais muzikiniais projektais. Surengė ne tik pirmą solinį savo koncertą Kupiškio kultūros centre, bet ir su „Jazz Academy“ ansambliu („Laisvosios muzikos projektas“) koncertavo Kupiškio etnografijos muziejuje. Grojo fleita. Šį instrumentą Agnė įterpia ir per savo solinius koncertus.

Balandžio pabaigoje ji atvyks į Kupiškio kultūros centrą vesti kūrybinių dirbtuvių, kvies jų dalyvius susipažinti su džiazo muzikos elementais, pajusti, kas yra improvizacija, ta momentinė kūryba pagal vidines žmogaus patirtis, kaip spontaniškai sudėlioti muzikines mintis.

„Noriu, kad žmonės labiau susipažintų su džiazu, išgirstų šią muziką, kuri prilygsta ir klasikinei muzikai. Juolab kad aš pati tokios galimybės neturėjau, kai gyvenau gimtajame mieste. Gal ateityje atsiras daugiau kupiškėnų, kuriems džiazas taps jų gyvenimo dalimi. Kol kas dar nesu sutikusi šios muzikos srities atstovų iš šio krašto“, – išsakė savo požiūrį Agnė.

Agnei į Kupiškį visada gera sugrįžti.
Autorės nuotraukos
Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Šaunuolė Agnė.

  • Šaunuolė – Rolandos dukra . Sėkmės !

    • Padaryt dukrą reik ir antro

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video