Artėjančių švenčių šurmulys gal kiek ir slopina įtampą, kurią kiekvienas jaučiame dėl nesibaigiančių ir vis didėjančių neramumų pasaulyje. Sėdime lyg „kino salėje“, kur demonstruojamas žiaurus siaubo filmas. Ir pabaigos nematyti, ir iš seanso negali pabėgti. Kartais užmerkiame akis ar ieškome guodžiančių žinių įvairiose medijose. Savo įžvalgas
Ukrainietė Marina Artiukhova iš Donecko srities Kupiškyje gyvena nuo praėjusių metų balandžio. Į Lietuvą su dukra Sofija bėgdamos nuo karo jos atvažiavo pakviestos vienos pažįstamos, iki tol buvo radusios prieglobstį Čekijoje. Gal ten būtų ir gyvenusios, bet Marinai nepavyko susirasti darbo, o be jo moteris
Kupiškyje gyvena ukrainiečių iš Melitopolio, kurie prasidėjus karui negalėjo likti rusų okupuotame Ukrainos mieste ir ryžosi ieškoti prieglobsčio svetur. Viena jų – Kateryna Trokhymchuk su savo šeima. Jie čia atvyko pasitarę su pažįstama fotografe Yullia, į Kupiškį atvažiavusia anksčiau. Su šia fotografe taip pat esame
Papūgėlė Kieša – dar viena šios šeimos augintinė.Autorės nuotraukos Ukrainietės Irinos Drač šeima viena pirmųjų atvyko į Kupiškį ieškoti prieglobsčio, gimtinėje prasidėjus karui. Jie įsikūrė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bendrabutyje. Čia gyvena iki šiol ir džiaugiasi, kad jaučiasi kaip namuose. Bet mintys apie tikruosius namus nepalieka. Anot Irinos,
Yuliia Banova pasikalbėti pakvietė į jaukų nuomojamą būstą Kupiškio centre. Susitikome ryte, nes vėliau jos laukė lietuvių kalbos užsiėmimas. Nuotoliniu būdu besimokanti ukrainietė prisipažino, kad lietuvių kalba sunki, tačiau Yullios įsitikinimu, gyvendama Lietuvoje turi bent minimaliai ją mokėti. Pokalbis su Y. Banova, iš okupuoto Melitopolio miesto
Žvejojanti moteris nėra jokia naujiena, nors vyrus gerokai dažniau pamatysi su meškere rankose. Visą vasarą prie marių ar Pyragių ežero buvo galima sutikti aistringą žveję Svitlaną Ostafichuk iš Ukrainos. Moteris žvejoja nuo vaikystės. Visa ji prabėgo prie Pietinio Bugo upės, o žvejyba užkrėtė broliai. Ukrainietei
Su Maryna Akhtyrska šiltą rugsėjo dieną susitikome centrinėje Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje. Pasikalbėti ji atskubėjo nešina ypatinga dovana – rankų darbo lėlyte. Pasak Marynos, tai – senasis Ukrainos karys, kazokas, lyg gimtosios šalies laisvės simbolis. „Seniau neužtekdavo laiko tokiems dalykams, o dabar galiu kurti“, – šypsojosi
Oleksandra Shchetynska iš Ukrainos, Charkovo, Kupiškio rajone, Virbališkiuose, gyvena beveik nuo karo Ukrainoje pradžios. Moteris tikino, kad palikti savo namus buvo nelengva – du mėnesius teko praleisti karo niokojamoje šalyje, didžiulėje baimėje ir įtampoje, vis bandant patikėti, kad prasidėjęs košmaras baigsis. Vis dėlto šviesaus atminimo
Greitai bus metai, kai Svitlana Dmytriieva iš Mariupolio su šeima bėgdama nuo karo gimtinėje atsidūrė Kupiškyje. Ukrainietė ant rankų jau sūpuoja sūnų Borisą, kurio gimtine tapo Lietuva. Dukrelė Olesia nuo šio rugsėjo bus pirmaklasė. Išgyvenę visus karo baisumus Mariupolyje, jie nebenorėjo likti Rusijos pajėgų užimtame
Pagal tradicinę gyvenimo kokybės nustatymo metodiką Rusija yra blogiausias žmogaus gyvenimo sąlygas turinti šalis pasaulyje. O tai, kad pastaraisiais metais (ypač per pastaruosius metus) iš Rusijos masiškai bėga žmonės, skaičiuojami milijonais, rodo, kad jos gyventojai nepasitiki Kremliaus propaganda. GYVENIMO KOKYBĖ – 52 vieta pasaulyje (Šveicarija pirmauja). GYVENIMO
Rusijos ir Ukrainos karas gali baigtis įvairiai. Tačiau norėdami pradėti tai svarstyti, pirmiausia turėtume pažvelgti į paveikslą, į pradinius duomenis, nuo kurių galime bent pradėti. Rusijos Federacija pamažu virsta dideliu kariniu lageriu, kurio pagrindiniu valstybės tikslu išlieka Ukrainos nepriklausomybės likvidavimas, kurį Rusijos vadovybė oficialiai paskelbė 1998
Viktoria Filatova su šeima buvo vieni pirmųjų ukrainiečių, suradusių prieglobstį Kupiškio rajone. Nuo tada, kai įsikūrė Kupiškyje bėgdami nuo karo gimtojoje Ukrainoje, praėjo beveik pusantrų metų. Viktoria tikino, kad tėvynės ilgesys didelis, bet nerimas dėl joje likusių tėvų – dar didesnis. Lietuvoje saugu, bet labai
Karščiai Lietuvoje neslūgsta ne tik gamtoje, bet ir politinėje arenoje. Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Turėjusiems kad ir nedidelių vilčių šią savaitę tapo visiškai aišku, kad Ukraina šiame susitikime nebus pakviesta į NATO. Guodžia bent tai, kad bus pasiūlyta schema, kaip Ukrainą priartinti prie NATO. Nors
Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) yra dalis seniausios labdaros organizacijos pasaulyje – Maltos ordino, teikiančio pagalbą vargstantiems net 120 šalių. Šiandien Lietuvoje organizacija 42 miestuose ir miesteliuose vienija apie 2 tūkst. savanorių, kurie teikia pagalbą vienišiems seneliams, vaikams ir jaunimui iš sunkumus patiriančių šeimų, neįgaliesiems, pabėgėliams. Nuo
Laukiant liepą Vilniuje NATO viršūnių susitikimo, kurio pagrindinis darbotvarkės dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai didinimui, vis pasigirsta nuomonių ir svarstymų, kad galbūt jo metu Ukraina turės aiškesnių ženklų dėl jos stojimo į šį aljansą. Tačiau šis konkretus klausimas neįtrauktas
Vaikų dienos centrai, kuruojami visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, veikia visoje Lietuvoje. Šiuose centruose kasdien teikiama pagalba vaikams, augantiems sunkumų patiriančiose šeimose. Čia jie po pamokų buriasi ir užsiima kūrybine, edukacine veikla, ruošia namų darbus, pavalgo. Rūpinamasi ne tik kasdienių vaikų įgūdžių ugdymu ir laisvalaikio organizavimu,
