2024/07/12

 

GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI: KAIP SAVIVALDYBĖS PAGERINO PASLAUGAS PAGAL VYRŲ IR MOTERŲ POREIKIUS

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka

Kovą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbtas savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis atskleidė savivaldybių poreikį mokytis vienoms iš kitų.

„Lietuvoje dažniau kalbame apie lyčių nelygybės problemas, todėl džiaugiuosi, kai galime kalbėti apie iniciatyvas, kuriomis bandoma tą nelygybę mažinti ir skatinti pozityvius pokyčius. Gerosios praktikos pavyzdžiai – šansas savivaldybėms užmegzti bendradarbiavimą, pasikonsultuoti su kolegomis iš kitų miestų, o galbūt tiesiog pasisemti idėjų, kaip įvairūs sprendimai gali tapti lyčių lygybės skatinimo varikliais“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Gerieji pavyzdžiai iš 5 šalies miestų ir rajonų – nuo apšvietimo pokyčių iki savižudybių prevencijos.

PANEVĖŽYS: moterys jautėsi nesaugiai, todėl pertvarkė miesto apšvietimą

Panevėžio miesto savivaldybė pamatė akivaizdžius teigiamus pokyčius, kai pradėjo kurti lyčių lygybės kraštovaizdžio tinklą, kuris reiškia urbanistikos, infrastruktūros ir paslaugų planavimą atsižvelgiant į lyčių lygybės sąlygas.

„Nors lyčių lygybė yra pagrindinis Europos politikos siekis, visgi šiuo požiūriu daugelio miestų urbanistinis planavimas, viešosios erdvės, infrastruktūra, paslaugos nepritaikytos skirtingoms grupėms, nes vyrai ir moterys nevienodai naudojasi transportu, paslaugomis, skirtingai jaučia viešąsias erdves. Todėl mes padarėme analizę, surinkome statistiką pagal lytis, tuo pagrindu parengėme priemonių planą, viską sudėjome į strateginius dokumentus ir pradėjome vykdyti“, – tvirtino Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Asta Puodžiūnienė.

Panevėžys kuria lyčių lygybės kraštovaizdžio tinklą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotrauka

Panevėžyje vykdomu projektu siekiama didesnio gyventojų įsitraukimo – „gyvo“ miesto.

„Pritaikėme viešąsias erdves, atsižvelgę į apklausas: jos turi būti saugios, daugiau apšvietimo, nes vyrai ir moterys nevienodai jaučia erdves ir, pasirodo, moterims buvo nesaugu. Todėl pertvarkėme apšvietimo sistemą: visos erdvės, kur sūpynės, suoliukai, kur galima pasivaikščioti, apšviestos dieną ir naktį, įrengta kamerų“, – apie vieną pokytį pasakojo A. Puodžiūnienė.
Atsižvelgusi į įvairių gyventojų grupių poreikius, savivaldybė įgyvendino daug „minkštųjų“ veiklų.

„Parengėme ekskursijų ciklą žmonėms su klausos negalia. Rožyno rajone baigiame kurti Harmonijos miestą vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimos nariams. Mažus vaikus auginantys tėvai išsakė poreikį ir pasirūpinome, kad kavinė sudarytų sąlygas pervystyti vaikus“, – vardijo A. Puodžiūnienė.

Pasak jos, Panevėžys yra vienas moteriškiausių miestų šalyje, o moterys, ypač vyresnio amžiaus, daugiau naudojasi viešuoju transportu, todėl kitas savivaldybės žingsnis – pritaikyti viešojo transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į apklausose pamatytus poreikius.

„Panevėžys – ne tik moteriškiausias, bet ir vienas labiausiai senstančių miestų, todėl galvojame, kaip pritaikyti paslaugas senėjančiai visuomenei. Jau 2023 metais planuojame atidaryti dienos centrą senyvo amžiaus žmonėms“, – sakė A. Puodžiūnienė.

Kitas Panevėžio tikslas – pritraukti jaunimą sugrįžti į Panevėžį.

Panevėžys skatina mergaites užsiimti robotika ir vėliau rinktis inžinerines specialybes.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotrauka

„Čia kuriame išskirtinumą: padarę tyrimą pamatėme, kad mergaitės nesirenka inžinerinių specialybių. Todėl Panevėžyje sukūrėme stiprią robotikos kryptį, populiariname ją visame regione, jau nuo darželio skatiname mergaites konstruoti, projektuoti ir vėliau rinktis inžinerines specialybes“, – sėkmingus savivaldybės pokyčius minėjo A. Puodžiūnienė.

KUPIŠKIS: milžiniška pažanga savižudybių prevencijos srityje

Kupiškio rajonas 2006–2010 metais pirmavo pagal savižudybių skaičių Lietuvoje – savižudybių skaičius čia buvo 2 kartus didesnis nei šalies vidurkis. Nors iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku atsekti ryšį, bet aukšta savižudybių statistika yra viena lyčių nelygybės pasekmių.

Tai susiję su tuo, ko nuo mažens mokomos skirtingos lytys, šiuo atveju – berniukai, nes statistiškai daugiau žudosi vyrai (8 iš 10 savižudybes įvykdžiusių žmonių). Jie mokomi: neverk, nerodyk jausmų, nekalbėk apie jausmus. Bet dėl to jausmai niekur nedingsta ir vyrai juos „išveikia“ kitaip, dažnai – savidestrukcija.

„Iniciatyvių žmonių dėka buvo atkreiptas dėmesys į aukštą savižudybių skaičių ir šiai problemai spręsti bendradarbiavimo principu susivienijo savivaldybė, rajono sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos – ieškojo priežasčių ir galimų sprendimo būdų.

Grupei vadovavo Valija Šap, ji buvo iniciatorė ir jos idėjų dėka buvo sukurtas Reagavimo į savižudybių riziką Kupiškio rajono savivaldybėje algoritmas, pasiskirstyta atsakomybėmis ir funkcijomis, kad grandinė nenutrūktų ir žmonėms būtų suteikta visa būtina pagalba“, – apie efektyvią priemonę pasakojo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Bernatavičienė.

Pritaikius vadinamąjį „Kupiškio algoritmą“, situacija pasikeitė kardinaliai – pastaruosius porą metų fiksuota po 2 savižudybės atvejus, anksčiau jų būdavo 10–15 per metus. Dabar šie skaičiai nebesiekia ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos vidurkio.

Pasak I. Bernatavičienės, norint perimti Kupiškio rajono gerąją šios srities patirtį, pirmiausia reikia skirtingų organizacijų sutarimo: susėdus prie bendro stalo išgryninti problemas, rasti grandis, kurias būtina stiprinti, kad žmonės gautų visą reikiamą pagalbą – socialines ir medicinines paslaugas.

„Svarbu ir visuomenės švietimas: kaip atpažinti galimą grėsmę ir kaip elgtis susidūrus su galimu suicido atveju. Svarbus ir vietos bendruomenės vaidmuo – tik stipri bendruomenė, jos vidinė kultūra, atjauta ir dėmesys kiekvieno bendruomenės nario pastebėjimas gali padėti išvengti tragedijos“, – teigė I. Bernatavičienė.

Kupiškio savižudybių prevencijos algoritmas.

AKMENĖ: saugo tėčius ir mamas nuo perdegimo

Akmenės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ugdymo įstaigomis, reguliariai vykdo tėvų apklausas ir atitinkamai pritaiko paslaugas, siekdama mažinti vaikus auginančių tėvų nuovargį.

„Prieš keletą metų, apklausę dirbančius tėvus ir įvertinę poreikį, nusprendėme lanksčiau organizuoti ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbo laiką. Pasiūliusi 14 valandų darželių darbo laiką, savivaldybė nuima įtampą nuo pamaininį darbą dirbančių tėvų pečių. Taip pat sukūrėme specialią 4 val. trukmės darželio grupę prižiūrėti vaikams nuo 0 iki 3 metų amžiaus, taip norėdami sumažinti ir kūdikius auginančių tėvų, dažniausiai mamų, nuovargį, padėti joms susitvarkyti reikalus, pailsėti, nuvykti pas gydytoją, saugoti jas nuo perdegimo, o kartu ir galbūt padėti susirasti darbą ar kitaip geriau realizuoti save darbo rinkoje“, – pasakojo Akmenės rajono savivaldybės atstovė Nijolė Lukauskaitė.

Tokio lankstaus požiūrio poreikį padiktavo rajono realybė, kad nemaža dalis gyventojų dirba kituose miestuose ar rajonuose, neretai dirba pagal dviejų pamainų darbo grafiką.

„Savivaldybei tai nėra našta. Atvirkščiai, jaučiame palaikymą ir pasididžiavimo jausmą, kad mieste ypatingas dėmesys skiriamas jaunoms šeimoms, atsižvelgiama į vaikų, šeimų ir vietos bendruomenės poreikius. Tėvams atsiranda laiko darbo paieškai, individualiai veiklai, apsilankyti grožio salone ar pailsėti, o vaikai tuo metu ugdosi“, – apie asmeninio gyvenimo ir darbo balansą skatinančias priemones kalbėjo Akmenės rajono savivaldybės darbuotoja.

ALYTUS: kol tėvai lankosi kultūros renginiuose, vaikus prižiūri nemokamai

Dar vienas pavyzdys, kaip galima padėti mažamečius vaikus auginantiems tėvams – Alytaus kultūros centre 2021 metais įsteigta vaikų kultūros studija „Kultūriukas“, kuri užtikrina kvalifikuotą vaikų priežiūrą vakarais, kol tėvai lankosi spektakliuose ir kituose renginiuose.

„Ne visos šeimos turi, kas gali prižiūrėti vaikus, kol tėvai bus renginyje. Centre dirba kūrybingi žmonės ir nuolat mąstome, kaip centrą geriau pritaikyti alytiškių poreikiams. Žmonės patenkinti, nes tai jiems papildomai nekainuoja ir padeda planuotis vakarinį laiką, dalyvauti kultūriniame gyvenime“, – sakė Alytaus kultūros centro direktorė Kristina Daugelevičienė.

Pasak jos, Alytaus miesto savivaldybei ši paslauga papildomai nekainuoja.

„Tai centro papildoma investicija, kuria norime paskatinti žmones daugiau lankytis kultūriniuose renginiuose ir plėsti kultūrinį akiratį“, – teigė Alytaus kultūros centro direktorė.

RIETAVAS: sudaro vienodas sąlygas sportuoti vaikinams ir merginoms

Rietavo savivaldybė, statydama naują sporto salę, atsižvelgė į abiejų lyčių poreikius.

„Ten, kur treniruokliai, štangos, dažniau lankosi vaikinai. Planuodami statyti naują sporto salę, matėme moterų entuziazmą ir kad jų mėgstamoms veikloms – šokiams, grupinėms treniruotėms, jogai ir kt. – reikia naujos erdvės. Todėl įrengėme didelę salę su veidrodžiais, kur šiandien daugiausia vyksta porinių ir kitokių šokių treniruotės“, – pasakojo Rietavo savivaldybės darbuotojas Antanas Aužbikavičius.

Statant naują salę, Rietavo savivaldybė atsižvelgė ne tik į skirtingų lyčių poreikius, bet ir į įvairių visuomenės grupių galimybes patogiai lankytis sporto salėje.

„Žmonių su negalia patogiam patekimui numatėme liftą. Ir kitais aspektais apmąstėme, kad sporto salė būtų universali, šiuolaikiška, patogi ir visiems prieinama“, – sakė Rietavo savivaldybės atstovas.

Daugiau informacijos, kaip lyčių lygybės principus taikyti kasdieniame gyvenime, darbe ir politikoje, rasite naujoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sukurtoje platformoje Lygiadieniai.lt.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Kaimuose įjunkite šviesa irgi nesaugu jaunimo yra. Geriau uždegta ryte kai šviesų. O vakare net pasivaiksciot negalima aklinoje tamsoje. Palikit nors iki 22 val degti. Ir neužmiršk ir kad tikrai depresija.

Rekomenduojami video