2023/02/03

 

PERNYKŠTĖS ŽOLĖS GAISRAI KELIA PAVOJŲ ŽMONĖMS IR GAMTAI

Nuotrauka iš reakcijos archyvo

Šiltėjant pavasario orams, Lietuvoje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Vidutiniškai apie 4500 kartų per metus ugniagesiai šalyje vyksta gesinti degančios žolės plotų. Ugniagesiai gelbėtojai yra pastebėję, jog atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai tvarkoma aplinka, nebūna lietaus ir kt.

Ugniagesiams gelbėtojams, užgesinus vieną ugnies apimtą plotą, dažnai tenka skubėti į kitą. Kartais, išvažiavę ryte, į gaisrinę jie grįžta tik vakare. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais ir patys gyventojai. Per tokius gaisrus apdegama ar netgi žūstama. Be to, pernykštės žolės gaisrų metu pievose žūva vabzdžiai, driežai, ežiai, kiškiai ir kiti gyvūnai. Atvirų teritorijų gaisruose sudega paukščiai, jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perėjimo vietos. Gaisruose supleška skruzdėlynai, retos augalų rūšys. Neretai ugnis persimeta ne tik į miškus, bet ir į pastatus. Deja, nedaugelis susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui. Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios tramdyti degančios žolės, gaisro apimtą namą tenka gesinti ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių, padalinių. Taip gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu. Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams, globėjams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą.

Kovo–gegužės mėnesiais yra vykdoma informacinė akcija ir reidai „Nedegink žolės“. Apie išdegintus plotus informacija teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja, kad draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau nei 100 metrų nuo miško. Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros ir palaikymo taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Verta žinoti, kad pats palankiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas, o laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose. Prieš tai būtina įvertinti, ar tai saugu. Negalima jo kurti, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu. Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą jiems gresia piniginės baudos.

Administracinių nusižengimų kodekse už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir kt.).

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Jei nesiimama priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, tai gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant skambinkite 112.

Viktorija Aelita Budrienė,
Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video