SĄJŪDŽIO KRONIKA1988 metų spalio 9 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono sąjūdžio rėmimo iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas prie Pyragių ežero. Dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. Mitingą vedė Kazys Stančikas, kalbėjo kupiškėnai Povilas Zulonas, Algis Graužinis, Povilas Gurklys, Visvaldas Velička, Algimantas Baniulis, Eugenija Sokienė, Kazimiera
Kupiškio krašto sąjūdžio istorijos negalima įsivaizduoti be šviesaus atminimo kupiškėno Algimanto Seibučio (1936–2014), rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, rajono Sąjūdžio tarybos pirmininko. Jis dalyvavo visuose Sąjūdžio suvažiavimuose. Kaupė asmeninį Sąjūdžio veiklos Kupiškyje archyvą. Dalį dokumentų ar jų kopijų yra atidavęs Kupiškio etnografijos muziejui ir Kupiškio
Praėjusį savaitgalį aukštupėniečiai rinkosi į neeilinę šventę. Visus subūrė svarbi data – lygiai prieš 145 metus šis netoli Kupiškio įsikūręs kaimas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Jurga BANIONIENĖ Nuotraukų parodoje – senojo kaimo istorija Pakalbinta Aukštupėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Edita Šlapelienė sakė, kad pernai vykdant projektą, skirtą stiprinti
Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinių tyrimų sekcijos 25 mokslinė konferencija „Lietuvos muziejų etnografijos rinkiniai globalaus pasaulio akistatoje“, vykusi balandžio 28–29 dienomis Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, suteikė progą susipažinti su Lietuvos muziejų rinkiniais, jų tyrinėjimų specifika, išleistais leidiniais. Pirmą dieną tarp 2 užsienio, 10 Lietuvos mokslininkų
Istorikė, knygų sudarytoja, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Aušra Jonušytė vasario 3 dieną šventė gražią gimtadienio sukaktį. Iki solidžių jubiliejų jai dar toli, bet prabėgę gyvenimo metai sukaktuvininkei jau spėjo sukrauti didžiulį nuveiktų darbų kraitį ir sukaupti neįkainojamos patirties. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Sausio 27 dieną visas pasaulis minėjo Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną. Kupiškio rajono savivaldybės atstovai, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojai tą dieną prisijungė prie pasaulinės akcijos „Mes prisimename“. Buvo uždegtos atminimo žvakeles, pagerbti žuvusieji tylos minute Kupiškio laisvamanių kapinėse, kur palaidoti per Antrąjį pasaulinį karą nacių
Kupiškį aplankė „Lietuvos ryto“ televizijos laidų ciklo „Lietuvos dvarai“ kūrybinė grupė. Vienoje laidoje bus pasakojama apie Skapiškį, kuris istoriniuose šaltiniuose tapatinamas su Mituva. Žiūrovai susipažins su dvarininkų Skopų gimine, kitais dvaro valdytojais. Bus atskleistas Skopų indėlis į pirmos parapinės Skapiškio bažnyčios statybą ir miestelio įkūrimą.
Kupiškio muziejininkai iš spaustuvės parsivežė naują monografiją „Skapiškis. Senovė ir dabartis“. Joje – 33 straipsniai, septynerių metų darbas. Monografijos straipsnius rengė įvairūs autoriai, padedant vietos entuziastams – kraštotyrininkams. Mokslininkų ir specialistų darbą Skapiškyje ir apylinkėse finansavo „Versmės“ leidykla, o partneris buvo Kupiškio etnografijos muziejus. Leidinio
Nuvilnijo nuskambėjo Lietuvos valstybės 101-ųjų metinių paminėjimo renginiai. Vasario 16-osios išvakarėse Kupiškio etnografijos muziejus lankytojus pakvietė žvelgiant į fotografijų ekspoziciją prisiminti, kaip Atgimimo metais ir vėliau Vasario 16-oji švęsta Kupiškio krašte, pasidžiaugti nauju leidiniu „Kupiškio krašto vaizdai“, kuris papildė gausią kupiškėniškos temos knygų bibliotekėlę. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Prisiminė
Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė ką tik iš spaustuvės parsivežė naują solidų savo leidinį, fotografijų albumą „Kupiškio krašto vaizdai“, kuris atskleidžia įdomų krašto įvykių, žmonių ir pastatų kaleidoskopą. Rasa SKAISGIRYTĖ Kunigas Ignas Šaučiūnas (sėdi automobilyje) prie Aičionių mokyklos.1937 m. liepos 11 d.Iš Emilijos Kirstukaitės albumo Leidinio
Praėjusį ketvirtadienį, paskutinę gegužės dieną, Kupiškyje sulaukta ypatingų svečių. Atvyko Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ambasados spaudos atstovė Liana Jagniatinsky. Svečių vizito tikslas – padėkoti kupiškėnams už puoselėjamą pagarbą žydų bendruomenės paveldui, istorinius tyrinėjimus, skaudaus istorinio tarpsnio – holokausto – amžininkų gyvos
Praėjusią savaitę darbininkai, Gedimino g. tiesiantys vandens kanalizacijos vamzdyną, netoli sankirtos su Stoties g. atkasė nežinomo statinio mūro pamatus. Apie šį radinį informuota Savivaldybė. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Mažvydas Šalkauskas sakė, kad kol kas nežinoma, kokio čia statinio pamatai. Iš lėktuvo 1944 metais darytose tos vietos
Pačiame Papilių kaimo viduryje stūksantis piliakalnis turi kelis pavadinimus. Žmonės nuo seno jį vadina Piliumi. Manoma, kad čia pilies būta, ji davusi vardą ir kaimui. Legendos byloja, kad Papilių piliakalnio papėdėje buvo užkasta daug lobių, kažkam juos ir atkasti yra pavykę. Jurga BANIONIENĖ Piliakalnio paslaptys Pernai Papilių piliakalnis
Šimonių seniūnijoje, Bugailiškių kaime, laukų pakraštyje stūkso Bugailiškių piliakalnis. Kaimo žmonėms – ranka pasiekiamas, tačiau dabar nelankomas, tylus ir pamirštas. O kadaise čia vykdavo smagios jaunimo gegužinės, kaimo šventės, stovyklaudavo studentai. Jurgita BANIONIENĖ Archeologų žvalgytas „Kupiškėnų enciklopedijoje“ rašoma, kad apie 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Bugailiškių kaimo,
