Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės istorikės Aušros Jonušytės parengtame leidinyje pristatomi iš Kupiškio krašto kilę ar čia dirbę dvasininkai ir pasauliečiai, gelbėję žydų tautybės žmones: septynių asmenų Markevičių šeima, Kupiškio kunigas Feliksas Ereminas, muziejininkas Juozas Petrulis, Povilas Tamošiūnas, Paulina ir Povilas Aleknos, kuriems suteikti Pasaulio tautų
Istoriniai šaltiniai byloja, kad XIX a. pr. Kupiškyje būta net septynių vėjo malūnų. Iki šių dienų išliko tik trys akmeniniai vėjo malūnai, statyti XIX a. pab.–XX a. pr. Jie yra išskirtinė Kupiškio kraštovaizdžio dalis. Vertingi kaip architektūros ir technikos paminklai. Istoriniuose šaltiniuose minimas ir buvęs Kupiškio
Kupiškio laisvamanių kapinėse prie paminklo Holokausto aukoms padėti akmenukai.Miglės Zakarauskaitės nuotrauka Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 23-iąją, kupiškėnai pagerbė Holokausto aukas ir jaunajai kartai pristatė buvusios gausios šio krašto bendruomenės palikimą. Rasa SKAISGIRYTĖ Tądien kupiškėnai rinkosi Kupiškio laisvamanių ir Kupiškio žydų kapinėse prie aukų memorialų. Buvo
Naujo kultūros namų pastato statyba sovietiniais metais Kupiškyje buvo svarbus įvykis. Kultūros darbuotojams reikėjo erdvesnių patalpų, geresnių darbo sąlygų, kurių stigo veikiant buvusioje sinagogoje kartu su dar keliomis kultūros įstaigomis. Kaip prasidėjo naujo kultūrinės paskirties pastato statyba, kaip vyko šis procesas, ką prisimena buvę darbuotojai, kas
Pagrindinėje Kupiškio Gedimino gatvėje stovi buvusių kareivinių pastatas. Tai vienas iš prieškario metais čia statytų modernių pastatų. Jis reikšmingas ne tik Lietuvos kariuomenės istorijos kontekste, bet susijęs ir su kitais svarbiais Kupiškio miesto praeities įvykiais. Buvusių kareivinių pastatas gerai išsilaikė iki šių dienų. Jo savininkė yra
Miestas be žmonių, be įvairios jų ekonominės, kultūrinės, visuomeninės ir politinės veiklos tiesiog neegzistuotų. Koks gyvenimas virė Kupiškio miesto centre prieškario metais? Kokie verslai čia klestėjo, kokios veikė įstaigos? Informacijos paieškojome enciklopedijose, įvairiuose kraštotyros leidiniuose ir prieškario spaudoje. Kupiškio praeities šydą šį kartą padėjo praskleisti ir Kupiškio etnografijos
Savo krašto istorija tokia pat svarbi, kaip ir giminės medžio, savosios genties pažinimas. Kupiškio vardas, miesto pradžių pradžia, šiandien turimais duomenimis, pirmą kartą istoriniuose dokumentuose paminėtas 1480 metų balandžio 29 dieną. Yra ir kita data, kad Kupiškis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1529 metais. Taigi kas slypi
Palėvenės dominikonų vienuolyno svirne gruodžio 14 dieną vyko knygos „Dominikonų palikimas Palėvenėje ir Skapiškyje“ sutiktuvės. Šis leidinys – Kupiškio etnografijos muziejaus sėkmingai įgyvendintas sumanymas. Dalyvavo šios knygos sudarytoja ir autorė dr. Dalia Klajumienė, knygos recenzentai dr. Rūta Janonienė ir dr. Marius Iršėnas, Vilniaus dailės akademijos rektorė
Neeilinė kino filmo peržiūra vyko praėjusį šeštadienį, lapkričio 11 dieną, Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Tą dieną kupiškėnai pirmi galėjo pamatyti naują dokumentinį filmą „Kai baltas vytis pakils“, skirtą poetei, rezistencinių kovų dalyvei Dianai Glemžaitei atminti. Filmą pristatė scenarijaus autorė ir režisierė, žurnalistė Danguolė Bunikienė. Pažiūrėti filmo susirinko
Spalio 23-oji kupiškėnams buvo ypatinga. Tą dieną Kupiškio viešosios bibliotekos konferencijų salėje pristatytas kultūros ir istorijos almanacho „Kupiškis. 2022“ dvidešimtas, jubiliejinis, numeris. Dalyvavo šio almanacho sudarytojas ir leidėjas Vidmantas Jankauskas, kalbos redaktorė Danguolė Gudienė ir didelis būrys publikacijų autorių. Koncertavo Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“. Banguolė
Rugsėjo 21 dieną Kupiškyje prasidėjo renginių ciklas, skirtas Kupiškio žydų bendruomenės palikimui atminti. Pirmas jo akcentas – informacinės lentos, pasakojančios miesto žydų bendruomenės istoriją, atidengimas prie Kupiškio viešosios bibliotekos. Kupiškio etnografijos muziejuje pristatyta paroda „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, vyko kraštotyros leidinio „Kupiškio
SĄJŪDŽIO KRONIKA1988 metų spalio 9 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono sąjūdžio rėmimo iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas prie Pyragių ežero. Dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. Mitingą vedė Kazys Stančikas, kalbėjo kupiškėnai Povilas Zulonas, Algis Graužinis, Povilas Gurklys, Visvaldas Velička, Algimantas Baniulis, Eugenija Sokienė, Kazimiera
Kupiškio krašto sąjūdžio istorijos negalima įsivaizduoti be šviesaus atminimo kupiškėno Algimanto Seibučio (1936–2014), rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, rajono Sąjūdžio tarybos pirmininko. Jis dalyvavo visuose Sąjūdžio suvažiavimuose. Kaupė asmeninį Sąjūdžio veiklos Kupiškyje archyvą. Dalį dokumentų ar jų kopijų yra atidavęs Kupiškio etnografijos muziejui ir Kupiškio
Praėjusį savaitgalį aukštupėniečiai rinkosi į neeilinę šventę. Visus subūrė svarbi data – lygiai prieš 145 metus šis netoli Kupiškio įsikūręs kaimas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Jurga BANIONIENĖ Nuotraukų parodoje – senojo kaimo istorija Pakalbinta Aukštupėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Edita Šlapelienė sakė, kad pernai vykdant projektą, skirtą stiprinti
Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinių tyrimų sekcijos 25 mokslinė konferencija „Lietuvos muziejų etnografijos rinkiniai globalaus pasaulio akistatoje“, vykusi balandžio 28–29 dienomis Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, suteikė progą susipažinti su Lietuvos muziejų rinkiniais, jų tyrinėjimų specifika, išleistais leidiniais. Pirmą dieną tarp 2 užsienio, 10 Lietuvos mokslininkų
Istorikė, knygų sudarytoja, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Aušra Jonušytė vasario 3 dieną šventė gražią gimtadienio sukaktį. Iki solidžių jubiliejų jai dar toli, bet prabėgę gyvenimo metai sukaktuvininkei jau spėjo sukrauti didžiulį nuveiktų darbų kraitį ir sukaupti neįkainojamos patirties. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
