2024/12/03

 

NAUJA MONOGRAFIJA APIE SKAPIŠKIO KRAŠTĄ

Kerelių piliakalnis tyrinėtas 1984 metais. Elenos Grigalavičienės nuotrauka

Kupiškio muziejininkai iš spaustuvės parsivežė naują monografiją „Skapiškis. Senovė ir dabartis“. Joje – 33 straipsniai, septynerių metų darbas. Monografijos straipsnius rengė įvairūs autoriai, padedant vietos entuziastams – kraštotyrininkams. Mokslininkų ir specialistų darbą Skapiškyje ir apylinkėse finansavo „Versmės“ leidykla, o partneris buvo Kupiškio etnografijos muziejus. Leidinio sudarytoja Aušra Jonušytė džiaugėsi ir kartu apgailestavo, kad dar liko nepanaudotos medžiagos, kurią būtų galima publikuoti vėliau.

Rasa Skaisgirytė

Daugiau kaip tūkstančio puslapių 37-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ skiriama Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, Skapiškio (Mituvos) 500-osioms metinėms.

Leidinys iliustruotas nuotraukomis, lentelėmis ir brėžiniais su asmenvardžių ir vietovardžių rodyklėmis, straipsnių santraukų vertimais į anglų kalbą.

Rašoma apie vyskupo Dominyko ir jo brolio Mykolo Puzinų Skapiškyje įkurtą dominikonų vienuolyną. Mūrinė dominikonų bažnyčia išlikusi iki šių dienų.

Kerelių piliakalnis tyrinėtas 1984 metais.
Elenos Grigalavičienės nuotrauka

Skapiškio parapiją vizitavo vyskupas Motiejus Valančius. Pritardami vyskupo skleidžiamoms blaivybės idėjoms skapiškėnai miestelyje pastatė Blaivybės paminklą – vieną įspūdingiausių Lietuvoje.

Skapiškio pynėjų išaustos juostos vežtos į Kauną, parduotos Lietuvoje ir užsienyje. 1925 metais jų audiniai eksponuoti Italijoje Monzos parodoje.

Skapiškyje yra vasarojęs poetas Maironis. Jis pagal vietinių žmonių pasakojimus sukūrė baladę „Užkeiktas Skapiškio varpas“.

Iš netolimo Laibiškio vienkiemio kilęs dramaturgas Petras Pundzevičius, pasirašinėjęs Petliuko slapyvardžiu, paliko savitas pjeses, kurias ir šiandien stato Skapiškio dramos mėgėjų teatras.

Bajorų kaime gimė Antanas Merkys, vadovavęs tragiškais Lietuvai 1940 metais, dirbęs ministru pirmininku.
Skapiškyje organizuojami tarptautiniai teatrų festivaliai: vaikų ir jaunimo „Pienių medus“, kaimo teatrų „Pienių vynas“ ir senjorų teatrų „Pienės pūkas“, sujungiantys keletą teatro krypčių.

Topolių mokyklos mokiniai.
Nuotrauka iš Joanos Gabnytės-Šešelgienės albumo

Į šį leidinį sudėti duomenys ne tik apie minėtus įvykius, bet ir apie Skapiškio geologinį pamatą, krašto augalus ir gyvūnus, valsčiaus dirvožemius ir jų savybes, archeologinius radinius.

Tyrinėti Skapiškio dominikonų bažnyčios dailės kūriniai, Skapiškio parapijos dvasininkų ir parapijiečių veikla. Apžvelgta sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra, Skapiškio seniūnijos kryždirbystės paminklai. Nagrinėtos Skapiškio parapijos bažnytinės šventės XX amžiuje, Skapiškio kalvarijų apeigos ir muzika, skapiškėnų instrumentinio grojimo tradicija. Leidinyje rašoma apie Suomijos gvardiją ir jos kareivių likimą, jų atminimo įamžinimą.

Monografijoje „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ ir žydų bendruomenės istorija iki Antrojo pasaulinio karo, ir jos likimas šio karo pradžioje. Apžvelgtos vietos, susijusios su pokario metų partizaniniu judėjimu ir jų vadais, tremtinių likimas ir kiti miestelio gyvavimo periodai.

Ruošiant spaudai leidinį daug naudingų patarimų ir pasiūlymų pateikė akademikė habil. dr. Irena Regina Merkienė, profesorė dr. Genovaitė Dručkutė, profesorius dr. Jonas Minkevičius, dr. Vytas Mašauskas, dr. Dalia Klajumienė, dr. Gediminas Jankūnas ir dr. Aldona Vasiliauskienė.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video