Autorės nuotraukaVakar, balandžio 13 d., baigiantis kadenciją rajono meras Jonas Jarutis ir UAB „Domimaks“ vykdantysis direktorius Ruslanas Mikolaitis pasirašė investicijų sutartį. Taigi, pamažu viltis Kupiškyje turėti naują darbdavį ima virsti realybe. UAB „Domimaks“ ateina gaminti minkštų baldų.Rajono Taryba prieš tai jau buvo pritariusi rajono Savivaldybės
Neseniai pirmasis Savivaldybės aukštas buvo suremontuotas. Jurgitos Banionienės nuotraukaKadenciją baigiantis Kupiškio rajono meras paskutinį savo šeimininkavimo mėnesį Savivaldybėje nusprendė naujai valdžiai įtaisyti išskirtinius kaimynus. Rajono Tarybai jis siūlė pirmajame Savivaldybės pastato aukšte leisti įsikurti Kupiškio rajono vietos veiklos (VVG) grupei, kuriai pats jau dvejus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Dainius Bardauskas (dešinėje) ir Lietuvos socialdemokratų partijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Augenijus Cesevičius pasirašė bendro darbo (koalicijos) rajono Taryboje 2015–2019 metų sutartį.Autorės nuotrauka Pagaliau Kupiškyje suformuota rajono Tarybos valdančioji koalicija. Penktadienį, balandžio 10 d., socialdemokratų partijos Kupiškio skyriaus
Alfonsas Gilvydis Kaune 1937 metais. Nuotrauka iš knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“, V., 20121895 m. balandžio 10 d. (pagal Grigaliaus kalendorių balandžio 22 d.) Kikonyse gimė agronomas, veiklus, Lietuvai daug pasitarnavęs žmogus Alfonsas Gilvydis. „Jis buvo tikras kupiškėnas, savo kraštui atsidavęs visu kūnu, siela ir
Juozas Kraujūnas.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“ II tomoFotomenininkas, inžinierius Juozas Kraujūnas gimė 1945 m. balandžio 6 d. Molėtuose. Kaune baigė vidurinę mokyklą, 1968 m. – tuometinį Kauno politechnikos institutą. Gavęs inžinieriaus diplomą, išvyko į Estiją, kur dirbo popieriaus fabrike inžinieriumi mechaniku. 1971 m. grįžo į Lietuvą,
Bronius Snarskis.Nuotrauka iš knygos „JAV lietuviai“Inžinierius, visuomenės veikėjas Bronius Snarskis gimė 1915 metų balandžio 5 d. Kupiškio r., Vilniaus kaime.Apie šį mūsų kraštietį enciklopedinių žinių galima rasti biografijų žinyno „Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai“ II tome.Baigęs Kupiškio progimnaziją, dirbo Kaune elektromonteriu. Mokėsi aukštesniojoje technikos mokykloje. Gavęs diplomą,
Vytautė Eidukaitienė.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“ I tomoFilologė, lituanistė Eugenija Vytautė Širvinskaitė-Eidukaitienė gimė 1930 m. balandžio 1 d. Totoriškiuose (Švedukalnyje). Mokslo kelią pradėjo 1938 m. Skapiškio pradžios mokykloje. Nuo 1945 m. dvejus metus mokėsi Skapiškio progimnazijoje, 1947–1951 m. Biržų r. Papilio progimnazijoje. 1951 m. įstojo į
Arvydas Matulionis.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“ II tomoFizikas, fizinių mokslų habilituotas daktaras Arvydas Matulionis gimė 1940 metų balandžio 1 d. Dūbliškiuose. 1947–1948 metais lankė Maksvyčių pradžios mokyklą, 1956 metais baigė Vilniaus VII vidurinę mokyklą. 1956–1958 metais studijavo Kijevo (Ukraina) maisto pramonės technologijos institute, 1958–1961 metais –
Dailininkė tekstilininkė Joana Sasnauskaitė-Bazarienė gimė 1930 m. balandžio 1 d. Kupiškyje. Čia lankė pradžios mokyklą, čia baigė ir vidurinę mokyklą. 1948 m. įstojo į Kauno valstybinio taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dailiosios tekstilės fakultetą, kurį 1954 m. baigė Vilniaus valstybiniame dailės institute. Pažinti tekstilės specialybės
Kai kurie rinkimuose į Kupiškio rajono savivaldybę mandatus laimėję politikai tiki, kad jie verti baigti senus savo darbus.Autorės nuotraukaLikus dešimčiai dienų iki pirmojo naujai išrinktos rajono Tarybos posėdžio, jos nariai turėjo galimybę atsisakyti tautos patikėtų pareigų. Iš 25 naujų valdžios atstovų, du jų savo Tarybos
Likus kelioms dienoms iki sutarties su maisto paslaugos teikėju pasirašymo savo nuomonę dėl rajono mokinių maitinimo pareiškė ir mokyklų direktoriai.Autorės nuotraukaJau porą metų Kupiškio rajono mokyklos pratinamos prie minties, kad jų valgyklas reikės perduoti į verslininkų rankas. Esą tai rajonui padės sutaupyti dideles pinigų sumas.
Emilijos Valeckienės skutinėti kiaušiniai. Autorės nuotraukaVisos senovės tautos kiaušinį laikė gyvybės, pilnatvės simboliu. Jis, ypač dažytas, buvo vartojamas kaip apeiginis dalykas pirmojo išginimo, arimo, sėjos, vestuvių ir kitomis progomis. Kiaušinius lietuviai dažydavo dviem šventėms – Jurginėms ir Velykoms. Šv. Velykų simbolis – kiaušinis anksčiau vadintas
Velykos – didžiausia metinė pavasario šventė. Velykinis laikotarpis gana ilgas – ruoštis joms pradedama per Verbas, o šventė baigiasi per Atvelykį. Iki mūsų dienų išlikę ir išsaugoti labai skirtingi Velykų papročiai. Kiekvienam Lietuvos regionui būdingas savitas šių papročių atspalvis. Apie senąsias Velykų tradicijas Kupiškio krašte
Jurgitos Žiukaitės nuotraukaĮvairius draudimus ypač mėgstančioje Marijos žemėje – dar vienas draudimas. Nuo šių metų liepos Seimas uždraudė rūkyti automobilyje, kuriame yra nepilnamečių asmenų ar besilaukiančių moterų. Kokia už šį pažeidimą bus taikoma bauda, dar nenuspręsta. Tęsdama toliau, aiškumo dėlei, turėčiau pasakyti, kad nesu suinteresuotas
Kupiškėnai, gyvenantys prie Maironio gatvėje veikiančio alaus baro, skundžiasi dėl nuolatinio triukšmo ir netvarkos.Jurgitos Banionienės nuotraukaRedakciją pasiekė susirūpinusios Maironio gatvės gyventojos pagalbos šauksmas dėl netoliese jos namų veikiančio alaus baro lankytojų nuolat keliamo triukšmo. Pasak kupiškėnės, ji ir kaimynai seniai nebegali ramiai gyventi dėl chuliganiško
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams bus mažiau painiavos dėl santuokos sudarymo galiojimo dienos.Renatos Malinauskienės nuotraukaLietuvos Respublikos Konstitucija, įsigaliojusi 1992 metų lapkritį, numatė galimybę sudaryti bažnytines santuokas. Tokios santuokos įtraukimo į apskaitą procedūra buvo įteisinta tik 2001 metų liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui. Registravusieji bažnytinę santuoką
