Lietuvos Respublikos Konstitucija, įsigaliojusi 1992 metų lapkritį, numatė galimybę sudaryti bažnytines santuokas. Tokios santuokos įtraukimo į apskaitą procedūra buvo įteisinta tik 2001 metų liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui. Registravusieji bažnytinę santuoką ir nepasirūpinę, kad ji būtų įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, valstybės požiūriu nebuvo laikomi sutuoktiniais ir patirdavo nepatogumų, kai, pavyzdžiui, mirus vienam iš sutuoktinių, reikėdavo tvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Vyriausybė ėmėsi spręsti problemiškus bažnytinių santuokų apskaitos dalykus. Taigi pasirinkimo neįtraukti bažnytinės santuokos į apskaitą nebebus.
Kokios naujovės laukia
Kovo 18 d. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų naujai reglamentuota iki 2001 m. liepos 1 d. bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitos procedūra.
Teisingumo ministerijos pranešime žiniasklaidai informuojama, kad įstatymo projekte numatoma, kad šiuo laikotarpiu bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos būtų įtraukiamos į apskaitą, jeigu atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą dėl santuokos sudarymo. Tokios santuokos būtų laikomos sudarytomis nuo bažnytinės santuokos dienos, o ne nuo įtraukimo į apskaitą dienos. Jeigu bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių būtų miręs, tuomet civilinės metrikacijos įstaiga kito sutuoktinio prašymu įrašytų atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą.
Projekte išvardijama, kada tokių santuokų siūloma neįtraukti į apskaitą. Antai, jei asmuo, sudaręs bažnytinę santuoką, vėliau civilinės metrikacijos įstaigoje yra įregistravęs kitą santuoką. Taip pat jei dabar jau miręs sutuoktinis po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka buvo susilaukęs vaiko, kurio kitas iš tėvų yra ne bažnytiniame santuokos dokumente nurodytas sutuoktinis.
Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų bažnyčia).
Siūlomos įstatymo pataisos dar bus svarstomos Seime.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ