Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Užpraeito antradienio vakare ilgai buvo neapšviesta Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė. Bet prieš vidurnaktį ji vėl nušvito. Dėl to buvo nepatogu tik iš darbo ar parduotuvių grįžtantiems miestelėnams. Bet šis nutikimas yra tarsi įspėjimas, kad tokių trikdžių gali būti ir kitą dieną. Šios spėlionės išsipildė. Trečiadienio rytą
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Koronavirusui vis labiau siautėjant, atrodo, kad, pasibaigus šiam košmariškam sapnui, daugelis liksime gyvi, tačiau būsime pažinoję bent vieną kaimyną, draugą, kolegą ar šiaip žmogų, kurio dėl pandemijos jau nebebus tarp gyvųjų. Siaubinga, kartu, bet labai panašu į galimą ateitį. Ne
[caption id="attachment_17025" align="alignleft" width="377"] Autorės nuotraukos[/caption] Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Ačiū šalnoms, užspaudusioms aštrų geluonį ir palikusį dar geltonuojančius, šiugždančius klevų lapų patalus. Lūkuriuodamos šalnų paspirties, neskuba ir šlavėjos. Anądien emocijomis nupilkusį pusiaudienį savigydai išeinu pasiklevinėti. Pats pačiausias auksingasis gražumas. Dar žalumos nepraradusioje pievoje žioruoja raudonas it gaidžio skiauterė nusklendęs
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Iš televizijos ekrano girdėjau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento pašaipiai tariamus žodžius: „Covid, covid, covid.“Keletą dienų lyg koks košmaras tas „covid, covid, covid“ aidi mano galvoje. Bandau net garsiai mėgdžioti atsistojusi prieš veidrodį šiuos jo ištartus žodžius. Išeina lyg kokia mantra ar užkalbėjimas. Lauke sutikti
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Reklaminis stendas su Kupiškį aplankyti kviečiančio Arūno Valinsko atvaizdu tarp kupiškėnų buvo įžiebęs nemažas diskusijas. Pastarųjų dienų įvykiai vėl verčia grįžti prie žmonių kelto klausimo, ar šis asmuo pats tinkamiausias kvieslys. Mat pramoginių renginių organizatorius, vedėjas, buvęs politikas A. Valinskas nesulaikė liežuvio už dantų ir
[caption id="attachment_16600" align="alignleft" width="186"] Jurga BANIONIENĖ,žurnalistė[/caption] Pamažėl į visą Lietuvą, o kartu ir į nedidelį Kupiškį ateina drėgnas ruduo, besitaškantis šaltu lietumi. Vis vėsiau lauke, vis labiau šilumos norisi ir namuose. Karšta tik politinėje Lietuvos padangėje. Prieš savaitę ėjome prie balsadėžių turėdami aiškų tikslą – nuspręsti, kas
Algirdas VENCKUS, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Kolegas mokytojus su profesine švente – Tarptautine mokytojų diena – sveikina valdžios atstovai, mokiniai, jų tėvai. Matyt, tai kaip tik patvirtina šios profesijos reikšmę. Norėčiau prisidėti prie sveikinimų, tik kiek kitokių, ir ne tik todėl, kad biblioteka ir mokykla viena be
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Artėjant Seimo rinkimams, šiuo komentaru siekiama kiek stebinančio tikslo: kalbėti apie regioninę politiką, galinčią atsakyti į klausimą, koks yra idealus būsimas Parlamento narys. Per pastaruosius tris dešimtmečius situacijos ir kontekstai klostėsi taip, kad vienuose miesteliuose politika nuolatos buvo žmonių rūpestis,
Ada DVARIONAITĖ Svarstau, kas žmogui yra svarbu ir kas svarbiausia. Svarbių dalykų yra daug, bet kas svarbiausia? Po ilgų apmąstymų priėjau prie išvados, kad tai yra dantys. Su jais negimstama, jie išdygsta kūdikystės pusiaukelėje. Jie yra išgyvenimo garantas, nekramtęs negyvensi. Pagal dantis ir žandikaulius galima atsekti žemės gyvybės
[caption id="attachment_6552" align="alignleft" width="195"] Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė[/caption] Lauke vasariška šiluma. Centrinėje miesto aikštėje ant suoliukų sėdi ir šildosi prieš saulę niekur neskubantys pensininkai, mamos su mažyliais, vienas kitas atsipalaidavęs mokyklinio amžiaus jaunuolis, maigantis išmaniojo telefono mygtukus. Į fontano šnaresį įsilieja pravažiuojančių automobilių ūžesys, pro šalį skubančių praeivių
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="192"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Rinkti grybus miške – tikras malonumas, ypač tada, kai grįžęs namo gali pasigirti laimikiu. Žinoma, yra kas šio malonumo atsisako, nes bijo erkių, vilko, meškos. Yra bijančių pasiklysti, prisirinkti netinkamų grybų, tokių, kurie gali būti valgomi tik pirmą ir paskutinį
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="199"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Daugiabučių namų pirmininkų pareigos man visada atrodė kaip didelių pastangų reikalaujančios ir tinkamai neįvertintos. Garbės einant tokias pareigas mažai. Kiek reikia altruizmo, kad dėl to pasiaukotum, užsispyrimo ir diplomatijos, kad pasiektum rezultatų, ir ne ką mažiau kantrybės, kad kaip lakmuso
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Neseniai, prasidedant naujiems mokslo metams, rugsėjo 1-ąją, minėjome Mokslo ir žinių dieną. Daugelio žmonių paklausus, kas yra mokslas ir žinios, atsakymai būtų patys įvairiausi, nors, atrodo, klausiame savaime suprantamo dalyko. Reikalas toks, kad „savaime suprantamos“ tiesos Vakarų pasaulio visuomenėse tapo
[caption id="attachment_2591" align="alignleft" width="246"] Ramūnas ČIČELISŽurnalistas, rašytojas[/caption] Lietuvos piliečiai iš esmės nuo nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio triukšmingo minėjimo prieš dvejus metus kaskart vasarį, kovą ir liepą staiga pasijunta, kad sudaro valstybę, nes minimos jos šventės. Neatmestina prielaida, kad buvimo valstybės nariu jausmas neapleidžia ir kitais metų mėnesiais bei
Ada DVARIONAITĖ Netikėtas ir naujas žodžių darinys šiandien skamba viešose erdvėse – geri pinigai. Pinigai yra materialus apčiuopiamas dalykas arba finansų sąskaitų skaičiukas. O žodis „geras“ žymi ypatybę, šiuo atveju atitinka reikšmę – daug. Neseniai šalies Prezidentas, grįžęs iš Europos Sąjungos valdžios viršūnių pasitarimo, neslėpė džiugesio, mat
[caption id="attachment_9103" align="alignleft" width="188"] Vilė Leščinskienė,žurnalistė[/caption] Išgėrusi rytinės kavos, pasižiūriu į laikrodį (o, siaube!) ir skubu rengtis. Šoku į kelnes, čiumpu už kuprinės, surinku namiškiams „ate“ ir greitai nešu kudašių. Ypač greitai prašliuožiu pro močiutės kambarį. Svarbu, kad ji nepastebėtų ir nepasisiūlytų užlopyti mano naujųjų, vardinių,
