2024/04/20

HomeNuomonės (Page 14)

Nuomonės

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Lenkų poetas, mąstytojas Krzystof‘as Czyžewski‘s savo prieš kelerius metus išleistoje knygoje „Mažasis pasaulio centras“ svarsto apie tai, kaip nuo finansinės ir simbolinės galios centrų nutolusiame paribyje yra įmanoma sukurti prasmės nestokojančią kultūrinę veiklą ir filosofinį pagrindą, kuris veikia to

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Sakoma, kad žodis gali ir prikelti, ir nugalabyti. Pastaruoju metu sporto varžybų komentatoriai itin pamėgę karingą, kriminalizuotą žodyną. Komandos pergale džiaugiamasi naudojant tokius žodžius – sutrypė, palaužė, sumynė, nukovė, netgi nužudė ir panašiai. Galima po tokių posakių įjungti vaizduotę ir pamatyti sporto salėje klanus

Vilė LEŠČINSKIENĖ Pagal drabužį sutinka, pagal protą palydi – sako liaudies patarlė. Protas nebūtinai yra diplomų skaičius. Vis dar labai mėgstame vertinti žmones pagal tai, kokius mokslus jie baigė, kiek diplomų stalčiuje turi ir kiek uždirba. „Kuo daugiau pinigų žmogus gali išleisti, tuo jis piktesnis“, – šnabždasi

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Kas vakarą pro langą stebiu lyg į atlaidus traukiančius žmones pasižiūrėti muzikinio fontano šokio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje. Tas intensyvus muzikos ir spalvų šou tęsiasi gerą valandą. Mirguliuoja ne tik vandens purslai, bet ir riedžių, paspirtukų, dviratukų, kuriais važinėjasi tuo metu aikštėje vaikai, švieselės. Kartais

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Kelis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius buvo įprasta sakyti, kad daugelyje mūsų šalies mažųjų miestų karaliauja vietiniai „kunigaikščiai“. Jie – žmonės, kurie į savo rankas daugelyje regionų buvo paėmę mažų miestų ekonominį ir politinį gyvenimą. Paprastai dažniausias jų skiriamasis bruožas buvo

Ada DVARIONAITĖ Dar būna vasariškos tvankos, bet rugpjūtis ritasi į pabaigą, paskutinis vasariškas savaitgalis, – belieka atsidusti, kaip visada, išlaukti dalykai pralekia, lyg kas juos vytų. Jau nuo birželio šaukė radijo ir televizijos reklamos į ryškią vasarą. Kvietė keliauti, siūlė maršrutus, masino prie jūros, į saulę. O

Vilė LEŠČINSKIENĖ Vasara – vestuvių metas. Nėra tokio savaitgalio, per kurį kas nors nesituoktų. Ateina šeštadienis, žiū, ir neša jaunikis nuotaką per marių pontoninį tiltą – kaip gražu pažiūrėti. Tikrai, vestuvės yra viena nuostabiausių švenčių. Ar kuklios, simboliškai paminėtos, ar didelės ir storos lietuviškos – nesvarbu. Esmė

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Dar neseniai vyresnioji karta negalėjo įsivaizduoti, kad nebeliks jų svajonių žiguliukų, kad Lietuvos keliais riedės visokiausių markių automobiliai. Nuėjo į praeitį tranzistoriai, kasetiniai magnetofonai. Šiandien viskas keičiasi akimirksniu. Girdėjau, kaip vienas jaunas tėvelis savo atžalai kantriai aiškino, kas yra keturkampis magnetinis atminties diskelis („flopikas“).

Kristina VALYTĖ Internete, spaudoje ir per televiziją skelbiama, kad gydytojui pakanka pasakyti „ačiū“, pinigine ar daiktine išraiška atsidėkoti nereikia. Atseit, Lietuvoje yra tiek daug nemokamų medicinos paslaugų, kad tik tirkis, gydykis ir džiaukis. Deja, prireikus medikų pagalbos turime nusileisti ant žemės. Praėjusią savaitę, sunegalavus vaikui, teko kviestis

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="191"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Šio komentaro pretekstu tapo Nidoje liepą vykstantis rašytojo Tomo Mano literatūros festivalis, kurio tema šiemet – tėvynių Europa. Neseniai surengti Europos žemyno parlamento rinkimai ir paminėtas priklausymo Europos Sąjungai 15 metų jubiliejus teikia galimybių ir progų svarstyti, kiek mes

Vilė LEŠČINSKIENĖ „Kugelis fui“, – pareiškė maža mergaitė, rodydama pirštu į padavėjos atneštą maistą. Netoliese sėdėdama ir viską matydama susigėdau ir aš, nes vakar pasielgiau labai panašiai. Išpeikiau visų pamėgtas dešrainių dešreles. Sakiau, kad nevalgysiu, nes jos prastos. Seniau valgydavau pasičepsėdama, o dabar man jos yra

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Odinės juodos su metalinėmis kniedėmis pirštinės priglunda prie rankų tarsi antra oda. Mėgaujuosi jų švelnumu ir neskubu nusimauti, nors už parduotuvės lango tvyro per trisdešimt laipsnių šiluma. Draugė prunkščia į mane žiūrėdama. Gal protelis nuo šilumos suskystėjo. Užsimanė pirštinių vidurvasarį. Nekreipiu dėmesio į jos pašaipas.