2024/04/16

 

GYVINK IR ŽVINK

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka

Kristina VALYTĖ

Sveiki, kvėtkėliai brungiejė, šimtų matų nematyti ir do tiek pot negirdėti! Pasakykit „pupų“, nesuglaudį lūpų!

Sanai balakiau unt Pondėlį, tai užmiršus buvau, kom tėp kelalis siaurutis ir kėp gyvota išraitytas, įsismoginįs nepalaksi.

Musėt kėp orkliu sanobaj važiuodavo, tėp aspaltų ir nutėsa.

Pakeliui pažįstamų sustikau kertunt pėsčių.

Jisai mon unt mėstėlio pusį nykščiu paroda, ošei golvu palinksajau, sustojau, mašinalan įlipa, suskalbajom ba žodžių gol par tris sakundas.

Pasdėjovo žmogėlis, kad čvėkų pritrūkįs, žėma raikia atsimatuotėn, o sieksnio nebar, anūkai atvažiovį badūkdami sulaužė, tai su kriaučkos metriuku mėrovįs mėrovįs, niekas ti nesgovį – tik kad voverių šidinimas.

Naujų suskolsiųs ir spakaina. Soko, būt gol do gerai ir dobiliukų, motėjukų, kitokios saklos prė to počio nuspirktė, su smėliuku pamaišius pernykštį daržų trim pirštais užusėtėn, gi nesnoria builiais ir dilgynam užlaistėn.

O orėlio gražumas, tai žemas ūky dabar visi ir plašia. Kas trųšom laukus barsto, kas purškia, kas drapavoja, ir kur bapasisuks, akmenėlius runkioja.

Nutaram abudu, kad dabar pelningiausias dorbas, kad ir marūdnas, bat ūkinykai gerai moka, tik raikia netingėtėn. Aišku, do priklauso no to, koki kumpanija papuola.

Jėgu visi linksmi, tai pardėn ne privargsi, alia priskikėnsi, o jėgu katras šposų nesuprunta, gali ir okmeniu galvon gautėn.

Ir patsai akmenėlių rinkimas tavo sąžinas raikalas – ar tunkiai lunkstysės, ar tik poskui priekabų aisi.

Nors jėgu tėp pilosopiškai žiūriunt, visų akmenėlių iš laukų vis tiek nesurinksi, bat visų ir neužkapstysi, kad kitiem matam liktų.

Traktoristai nedurni, visakų moto ir ūkinykam pėrsoko, katras gėras bundinykas, katras patinginys. Bat geriau jau ait prasvoikščiot ir do pinigų ličnų gautėn, negu drybsot unt sopos įkišus nosį tiliponan.

Kad tan tiliponi nieko podabno nebarošo, tik apė Siegel ir Sodaitį. Dujei pašas, visa Lėtuva duntis padėjį žiūria.

Pasijokėm abudu ir išlipį išsiskirstam kas sau. Parkūnai žino, su ko tas žmogėlis grįžo, bat su man atgol nebavažiovo.

Grįžtunt paslaidžiau radijų unt viso garso ir kinkuoju palei ritmų golvų kėp kumala.

Visur žolia, saulyta šviečia, starkai pėria, ievos žydžia…

Gyvink ir žvink. Tik būkim sveiki, o toliau visako užtaks, sotis Dievas.

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Pasiilgstu kupiškėnų šnektos

  • Graži ir miela kupiškėnų kalba

  • Jei veiksmas vyksta Pandėlio apylinkėse, galbūt reikėtų rašyti ažmiršus vietoj užmiršus, ažusėtė vietoj užusėtėn, ažtaks vietoj užtaks. Pandėlio seniūnijoj yra Ažubaliai, Ažubalis, Ažušiekštis. Kupiškėnų tarmė labai nežymiai, bet skiriasi skirtingose vietovėse. Štai aplink Šimonis vietoje “ je aidavo bažnyčion“ berods būdavo sakoma “ anys aidava bažnyčian „, panašiai, kaip ir uteniškių tarmės plote.

  • Dėkoju už kupiškėniškų pasakojimų sugrįžimą. Tik viena pastabėlė: akmenėlius- akmanalius ( bent jau aplink Pandėlį taip sakydavo).

Rekomenduojami video