Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Maskva ir Kijevas susitarė dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje
Antrajame derybų rate Rusija ir Ukraina susitarė dėl humanitarinių koridorių sukūrimo tose Ukrainos teritorijose, kuriose vyksta nuožmiausi mūšiai. Tai ketvirtadienį po susitikimo pareiškė abiejų pusių atstovai.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas kartu pabrėžė, kad rezultatų, kurių tikėtasi, nepasiekta. Bus surengtas trečiasis pokalbių ratas.
JAV Rusijos oligarchams paskelbs naujas sankcijas, apimančias kelionių draudimą
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbs naujas sankcijas Rusijos oligarchams, naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis.
Naujosios sankcijos, apie kurias pirmoji pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, sutaps su ankstesnėmis Europos Sąjungos (ES) priemonėmis prieš turtingiausius žmones Rusijoje ir papildomai apims kelionių į JAV draudimą bei neleis oligarchams perduoti savo turto šeimos nariams.
V. Zelenskis: jei Ukrainos nebeliks, Baltijos šalys bus „kitos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarus padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad priešingu atveju Rusija užpuls likusią Europą.
„Jei neturite galios uždaryti dangų, tai duokite man lėktuvų!“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Jei mūsų nebeliks, tai tada, sergėk Dieve, Latvija, Lietuva, Estija bus kitos“, – sakė jis ir pridūrė: „Patikėkite manimi“.
ESBO tirs galimus karo nusikaltimus Ukrainoje
Nepriklausomų ekspertų grupė tirs galimus žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, į šią šalį įsiveržus Rusijos kariuomenei.
Tokią priemonę ketvirtadienį Vienoje inicijavo daugiau kaip 40 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių narių. Ekspertai ESBO vardu „nustatys faktus ir aplinkybes, susijusias su galimais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai“, sakoma bendrame valstybių pranešime. Jos inicijavo ESBO vadinamąjį „Maskvos mechanizmą“, skirtą žmogaus teisių klausimams išaiškinti.
Valstybės atkreipė dėmesį į atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą. Surinkta informacija galėtų būti perduodama teismams, teigė valstybės.
Iki praėjusios savaitės saugumo situaciją Ukrainoje, ypač separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose, stebėjo iki 500 tarptautinių ESBO ekspertų. Tačiau dėl suintensyvėjusių kautynių ESBO nusprendė šiuos neginkluotus stebėtojus evakuoti.
ESBO turi 57 valstybes nares. 45 jų inicijavo naujausią tyrimą dėl žmogaus teisių. Tarp jų nebuvo Rusijos, Baltarusijos ir Vidurio Azijos šalių.
Ukraina praneša apie derybų su Rusija pradžią
Prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos prasidėjo Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
M. Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti rusų ir ukrainiečių atstovai. Jis nurodė, kad į darbotvarkę įtrauktos „skubios paliaubos“ ir „humanitariniai koridoriai“ civiliams.
Ukraina teigia norinti susitarti dėl humanitarinių koridorių
Vienas Ukrainos derybininkas ketvirtadienį teigė, kad pokalbių su Rusija metu, be kita ko, bus siekiama užtikrinti humanitarinių koridorių atidarymą.
„Pradedame po dviejų valandų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ apie 14 val. Lietuvos laiku parašė ukrainiečių parlamentaras Davidas Arachamija ir pridūrė, kad „į darbotvarkę bus įtraukti humanitariniai koridoriai. Kiti klausimai priklausys nuo aplinkybių“.
E. Macronas atskirai pasikalbėjo su V. Putinu ir V. Zelenskiu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, patvirtino Maskva ir Paryžius, tačiau nedetalizavo.
Pasak Eliziejaus rūmų, prezidentų skambutis truko pusantro valandos ir vyko ryte. Po to E. Macronas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Trečiadienio vakarą E. Macronas televizijos transliuotame kreipimesi pabrėžė norįs toliau kalbėtis su V. Putinu. „Nusprendžiau palaikyti ryšį su prezidentu V. Putinu tiek, kiek galėsiu, ir tiek, kiek reikės, kad galėčiau dėti visas pastangas įtikinti jį atsisakyti smurto… ir užkirsti kelią konflikto išplitimui“, – teigė E. Macronas.
Charkive per dvi kautynių dienas žuvo mažiausiai 34 civiliai
Charkivo apylinkėse per Rusijos atakas trečiadienį ir ketvirtadienį žuvo mažiausiai 34 žmonės, pranešė Ukrainos tarnybos.
Regiono civilinės saugos tarnybos duomenimis, sužeisti dar 285 žmonės, tarp jų – 10 vaikų. Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Šis antras pagal dydį Ukrainos miestas yra netoli sienos su Rusija. Jis yra Rusijos atakų taikinyje nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Ukrainiečių pajėgoms prieš kelias dienas pavyko atremti pirmąjį rusų karių puolimą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Charkive nėra Rusijos karių.
V. Zelenskis žada atstatyti Ukrainą ir sako, kad už viską sumokės Rusija
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pažadėjo ukrainiečiams, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų padaryta žala infrastruktūrai bus atkurta ir Maskva apmokės visas išlaidas.
„Mes atstatysime kiekvieną namą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miestą ir mes sakome Rusijai: išmokite žodžius „reparacijos“ ir „kontribucijos“. Jūs mums visiškai atlyginsite už viską, ką padarėte mūsų valstybei, kiekvienam ukrainiečiui“, – vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Pirmieji nuo karo Ukrainoje bėgantys vaikai jau pasiekė Lietuvą
Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs.
Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jau ketvirtadienį bus vertinama vaikų situacija ir teikiama jiems reikiama pagalba – pirmiausia psichologinė.
„Vaiko teisių gynėjai yra pasirengę priimti visus nuo karo bėgančius vaikus, kuriems reikia pagalbos ir jais bus rūpinamasi lygiai taip, kaip rūpinamės ir Lietuvos vaikais. Prisidėti gali ir visuomenė, tad labai kviečiu žmones įsivertinti galimybę tapti laikinais globėjais, registruotis ir suteikti vaikams saugius namus, kol jie galės grįžti į savo šalį“, – sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Šiuo metu laukiama ir daugiau atvykstančių vaikų – yra žinoma apie kelis šimtus vaikų iš Ukrainos globos namų, kurie per Lenkiją atvyksta į Baltijos šalis.
Pasak Tarnybos vadovės, gali būti, kad šiuo metu šalyje jau yra žmonių su vaikais, kurie dar nėra užsiregistravę.
„Labai kviečiu žmones, kurie žino apie jau anksčiau atvykusius žmones ir pamiršusius užsiregistruoti, priminti ir padėti jiems tai padaryti. Vaiko teisių gynėjams labai svarbu žinoti, kad visi nuo karo bėgantys vaikai būtų užregistruoti ir būtų galima suteikti jiems visas būtinas paslaugas – švietimo, socialines ir kitą pagalbą“, – sako I. Skuodienė.
Norint tapti laikinu vaikų globėju reikėtų kreiptis į artimiausią teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio specialistai pakonsultuos ir suteiks visą reikiamą informaciją apie galimybes tapti globėju.
V. Orbanas: Vengrija smerkia Rusijos karą Ukrainoje, bet tikisi toliau su ja bendradarbiauti
Vengrija smerkia Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, bet tikisi, kad konfliktas bus taikiai sureguliuotas, ir mano, kad svarbu tęsti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva.
Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidinių grupei „Mandiner“ pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Mes smerkiame Rusijos puolimą, nes prieš Ukrainą pradėtas karas“, – sakė Vengrijos vyriausybės vadovas, pažymėdamas, kad Budapeštas ragina sureguliuoti padėtį taikiomis priemonėmis. „Todėl mes pasiūlėme pradėti taikos derybas Budapešte“, – priminė V. Orbanas.
Jis pareiškė, kad jo šalis tikisi tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą su Rusija, taip pat ir dujų tiekimo srityje. „Nėra argumentų mūsų energetinio bendradarbiavimo su rusais nutraukimo naudai“, – pabrėžė Vengrijos premjeras.
Rusijos ir Baltarusijos paralimpiečiai pašalinti iš Pekino žiemos žaidynių
Šaliai viena po kitos grasinant nesivaržyti ir boikotuoti Pekino žiemos paralimpines žaidynes, Tarptautinis paralimpinis komitetas pranešė keičiantis sprendimą – Rusijos ir Baltarusijos atletai varžytis žaidynėse negalės net kaip neutralūs atletai.
Tarptautinis paralimpinis komitetas šį sprendimą paskelbė ketvirtadienio rytą, atsižvelgęs į daugybės šalių narių reiškiamą nepasitenkinimą trečiadienio nutarimu leisti rusams ir baltarusiams dalyvauti žaidynėse kaip neutraliems sportininkams.
„Sveikiname šį sprendimą, kurio reikalavo dauguma šalių narių. Tai vienintelis teisingas sprendimas. Laukia ir kitos varžybos, tad artimiausioje Tarptautinio paralimpinio komiteto darbotvarkėje turi būti visiškas šių šalių komitetų suspendavimas.
Didžiuojamės paralimpine bendruomene ir jos vieningumu karo Ukrainoje akivaizdoje. Ukrainiečių komanda yra saugi Pekine. Jie po ilgos ir varginančios kelionės ruošiasi varžytis. Iš viso ją sudaro 20 sportininkų ir 9 jų gidai“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Lietuva su Latvija, Estija ir Lenkija dar šeštadienį išplatino kreipimąsi į Tarptautinį paralimpinį komitetą, reikalaudama suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos komandas, vėliau tai padarė ir kitos Europos šalys.
„Per pastarąsias 12 valandų daugybė šalių kreipėsi į mus ir atvirai išsakydami savo poziciją, mes dėkingi už tai. Jie prašė persvarstyti savo sprendimą, sakė, kad jis turės rimtas pasekmes Pekino paralimpinėms žaidynėms. Daugybė šalių grasino kitu atveju nesivaržyti“, – sakė Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas.
Pekino žiemos paralimpinės žaidynės vyks kovo 4–13 dienomis Kinijos sostinėje.
Vokietija ketina patiekti Ukrainai 2 700 zenitinių raketų „Strela“
Vokietijos vyriausybė ketina patiekti Ukrainai 2 700 zenitinių raketų „Strela“. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniais VFR ekonomikos ministerijoje.
Agentūros žiniomis, ministerija leido nugabenti ukrainiečiams 2 700 dar Sovietų Sąjungoje pagamintų zenitinių raketų „Strela“ iš buvusių Rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atsargų. DPA pažymi, kad VFR gynybos ministerija jau kelias dienas tikrina, ar galima papildomai tiekti ginkluotę Ukrainai.
Praėjus savaitei po Rusijos invazijos – antrasis derybų raundas
Ketvirtadienį, praėjus savaitei po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, tikimasi antrojo Maskvos ir Kijevo pokalbių rato. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sakė, kad Ukrainos pusė yra pakeliui, pranešė agentūra „Interfax“.
Abi šalys susitarė susitikti Bresto regione Vakarų Baltarusijoje, Rusijos kariuomenė planavo „saugumo koridorių“, kad Ukrainos delegacija galėtų atvykti. Ukraina patvirtino, kad sutinka surengti diskusijas, tačiau nieko daugiau nepaskelbė. Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragino Rusiją paskelbti paliaubas sunkiai nukentėjusiuose rytiniuose Charkivo ir Sumų regionuose, kad civiliai galėtų pasiekti saugias vietas.
Pirmadienį prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos įvykusios pirmos derybos apčiuopiamų rezultatų nedavė. Trečiadienį Rusijos puolimas tęsėsi, anksti ketvirtadienį Kijeve nugriaudėjo keli sprogimai, įsijungė oro antskrydžių sirenos.
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Chersono miestą
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Chersono miestą, patvirtino vietos pareigūnai. Tai – pirmas didelis Ukrainos miestas, kurį užėmė Maskva, Rusijos kariuomenei aštuntą dieną puolant Ukrainą.
„Okupantai yra visose miesto dalyse ir yra labai pavojingi“, – vėlai trečiadienį per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ parašė regiono administracijos vadovas Genadijus Lachuta.
290 tūkst. gyventojų turinčio uostamiesčio meras Igoris Kolychajevas paskelbė apie diskusijas su „ginkluotais svečiais“ Chersono miesto administracijoje. „Mes neturėjome ginklų ir nebuvome agresyvūs. Parodėme, kad dirbame, jog apsaugotume miestą, ir stengiamės susidoroti su invazijos padariniais“, – parašė jis feisbuke. „Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir kt.“, – tęsė jis.
I. Kolychajevas sakė nieko „nežadėjęs“ įsiveržusioms pajėgoms, bet prašęs „nešaudyti žmonių“, taip pat paskelbęs naktinę komendanto valandą mieste ir automobilių eismo apribojimą. „Kol kas viskas gerai. Virš mūsų plevėsuoja Ukrainos vėliava. O kad taip ir liktų, šie reikalavimai turi būti įvykdyti“, – pridūrė jis. Rusijos kariuomenė trečiadienio rytą paskelbė užėmusi Chersoną, esantį netoli nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Juodosios jūros miestas buvo apgultas, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis ir puolant kitus miestus.
Rusijos kariuomenės užimtas ir kitas svarbus Ukrainos uostas Berdianskas, o Mariupolis „garbingai“ atmuša atakas, sakė šio miesto meras Vadymas Boičenka. „Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per septynias dienas trunkantį karą. Šiandien jie tiesiog norėjo visus mus sunaikinti“, – sakė jis per „Telegram“ vaizdo įrašą, apkaltinęs Rusijos pajėgas šaudant į gyvenamuosius pastatus. V. Boičenka sakė, kad per puolimą pažeista infrastruktūra, žmonės liko be šviesos, vandens ar šildymo.
Rusijos pajėgos taip pat bombardavo antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą – puolimas buvo lyginamas su civilių žudynėmis Sarajeve 1990-aisiais.
Per savaitę trukusias intensyvias kovas žuvo šimtai civilių, nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo milijonas žmonių.
JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius pasiekė 1 mln.
Per pastarąsias septynias dienas į kaimynines šalis išvykusių Ukrainos gyventojų skaičius pasiekė 1 mln. Tai naktį į ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.
„Viso labo per septynias dienas matėme milijono pabėgėlių išvykimą iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – parašė F. Grandis savo tviteryje.
„Metas nutilti ginklams, kad daugeliui milijonų žmonių Ukrainos teritorijoje būtų galima suteikti gyvybę gelbstinčią humanitarinę pagalbą“, – pabrėžė vyriausiasis komisaras.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Parengta pagal ELTA inf.