Švietimo įstaigų vadovai ateityje gali keistis tarsi karuselėje – praskrieję penkerių metų ratuką, turėtų stabtelėti ir iš naujo įrodinėti, kad gali toliau skrieti, arba užleistų savo kėdes kitiems.
Nidos Šulcienės nuotrauka
Ar tokia pataisa aktuali Kupiškio rajono švietimo įstaigoms? Kaip ją vertina pedagogų bendruomenė ir kiti kupiškėnai?
Reikia diskusijų
Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius sakė esąs ne už švietimo įstaigų vadovų rotaciją po kelerių metų darbo iš vienos mokyklos į kitą, bet už jų skyrimą tam tikrai kadencijai konkurso būdu. Tokia kaita reikalinga, nes priverčia pasitempti, tobulėti profesinėje veikloje. Juolab kad tai neužkirstų kelio kitos kadencijos siekti ir gerai dirbantiems vadovams. Jų patirtis – svarbus dalykas.
„Manau, kad penkerių metų kadencijos vadovui atsiskleisti pakaktų. Konkursai naujai kadencijai būtų svarbus vadovo vadybinės kompetencijos patikrinimas, verstų tobulėti. Šiuo metu kas penkeri metai rengiamos jų atestacijos tik fiksuoja jų kvalifikacijos lygį. Yra trys atestacinės kategorijos. Vadovui užtenka kas penkeri metai pasitvirtinti tą patį lygį. O kadencija įpareigotų siekti aukštesnio lygio, konkuruoti. Jei būtų įteisinta ši Švietimo įstatymo pataisa, tai ji būtų aktuali visiems mūsų rajono švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams. Mažiausią vadovavimo stažą turi Kupiškio meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė, pradėjusi direktoriauti 2009 m. Kitų patirtis kur kas solidesnė. Pavyzdžiui, Adomynės pagrindinės mokyklos direktorė Danguolė Mašauskienė dirba nuo 1977 m., mokyklai „Varpelis“ Irena Skupienė vadovauja nuo 1982 m., Alizavos pagrindinės mokyklos direktorius Gintaras Paškauskas – nuo 1986 m., Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Venckus – nuo 1989 m.“, – dalijosi aktualijomis pašnekovas.
Pasak R. Jociaus, pedagogų bendruomenės šiuo klausimu dar aktyviai nediskutuoja. Teisine prasme švietimo įstaigų vadovų rotacija neįmanoma, nes jie nėra valstybės tarnautojai ar politinio pasitikėjimo pareigūnai. Siūloma Švietimo įstatymo pataisa prieštarauja kitiems įstatymams – Biudžetinių įstaigų įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui, o svarbiausia – Darbo kodeksui. Geriausia būtų numatyti, kad būtų visų biudžetinių įstaigų vadovų rotacija, o ne išskirti iš jų tarpo švietimo įstaigų vadovai. Šiuo klausimu dar reikia didelių diskusijų.
Profsąjunga pritaria
Regina Bartienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokytoja ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kupiškio r. skyriaus pirmininkė, sakė, kad jų profsąjunga jau seniai kėlė šį dalyką. „Mokyklai po 10–15 metų vadovaujantys asmenys kartais pradeda įsivaizduoti, kad švietimo įstaiga jų asmeninė nuosavybė ir joje jie galį daryti, ką nori. Respublikoje yra buvę negražių tokio vadovavimo atvejų. Džiaugiuosi, kad švietimo įstaigų vadovų kaitos kas penkeri metai klausimas iškilo į paviršių. Kodėl tik mokytojai turi nuolat tobulintis, kelti kvalifikaciją, atsiskaityti įvairiems jų darbo tikrintojams? Natūralu, kad ir vadovai periodiškai turėtų pasitikrinti, ar jiems užtenka kompetencijos, atnaujinti savo žinias, vadybinius gebėjimus. Manau, kad sumaniai vadovaujantys švietimo įstaigoms asmenys tikrai nenukentėtų ir sugebėtų konkuruoti su naujais kandidatais į vadovo vietą, o dirbantiems prasčiau būtų galimybė garbingai apleisti savo postą“, – teigė pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ