Miestelėnai ir miesto svečiai švęsti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir „Tautiškos giesmės“ dienos liepos 6-ąją rinkosi į Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę. Renginys buvo spalvingas – vyko koncertas, netrūko edukacinių užsiėmimų vaikams ir visai šeimai, o lygiai 21 valandą suskambo „Tautiška giesmė“. Pilietinis sumanymas „Tautiška giesmė
Nuaidėjo, nuskambėjo penktadienį, birželio 28 dieną, Kupiškio kultūros centro prieigose rajono meno mėgėjų kolektyvų palydėtuvės į 100-mečio dainų šventę „Kad giria žaliuotų“. Gerų įspūdžių Vilniuje garsinant Kupiškio kraštą rajono meno mėgėjų kolektyvams ir jų vadovams linkėjo valdžios atstovai ir visi miestelėnai, atėję į šį renginį. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Tarp
Gimsta naujos tradicijos, įprasminančios kraštiečių būtį, įtvirtinančios tapatybę. Balandžio 29 dieną Kupiškis pirmą kartą šventė savo vardines. Kodėl ši data laikoma tuo įvykiu? Kaip kilo mintis ją paminėti? Kodėl pasirinkta mokinių susitikimų su alumnais forma? Apie tai pasikalbėjome su šios idėjos sumanytoja, Kupiškio kultūros centro režisiere
Būsima profesionali džiazo dainininkė Agnė Repečkaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, į gimtąjį Kupiškį vis dažniau atvyksta su džiazo ir apskritai muzikos populiarinimo misija. Neseniai ji ir pirmą solinį savo koncertą surengė būtent gimtajame mieste. Po koncerto sutarėme pasikalbėti per velykines studentų atostogas, kai Agnė
Su studentu kupiškėnu Luku Kavaliausku susipažinome per fotografijų parodos „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930“ pristatymo renginį kovo 11 dieną Kupiškio kultūros centre. Jis buvo šios parodos iniciatorius. Po renginio su Luku pasikalbėjome apie studijas, darbą, laisvalaikio užsiėmimus ir gimtąjį Kupiškį. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kaip atrado save ir istoriją „Esu
Kovo 27 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyko Kupiškio rajono vietos veiklos grupės visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Čia aptarta rajono 2016–2023 m. integruota vietos plėtros strategija, pristatytos naujos Kupiškio rajono 2024–2029 m. vietos plėtros strategijos priemonės. Mezgėsi diskusija apie būtinybę parengti rajono turizmo plėtros strategiją. Jurga BANIONIENĖ Apibendrino, kas padaryta Neringa
Pagrindiniai šventiniai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai Kupiškyje nuvilnijo pirmadienį. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje pusiaudienį iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, iššautos pagarbos salvės, skambėjo sveikinimai. Taip pat pagerbtos pilietiškiausios klasės, surengtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas bėgimas. Po pietų Kupiškio kultūros centre vykusiame proginiame koncerte „Laisvės
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10 dieną, Kupiškio kultūros centras kvietė į du renginius, susijusius su buvusiais kupiškėnais studentais. Fojė pristatytos dvi parodos: „Gamtos portretai Jono Kalvelio fotografijose“ ir „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930 m.“. Pastaroji paroda surengta istorijos studento Luko Kavaliausko iniciatyva. Po šių parodų
Vasario 24 d. sukako lygiai du metai nuo karo Ukrainoje pradžios. Lietuvos žmonės visą tą laiką aktyviai palaiko karo draskomą šalį. Nuo sausio 24 iki vasario 24 d. visi lietuviai buvo kviečiami dar kartą susitelkti, aukoti ir kartu apsaugoti Ukrainos karius prisijungdami prie akcijos „Radarom“.
Laisvės gynėjų dienos, Sausio 13-osios, išvakarėse visoje Lietuvoje vyko nacionalinė atminimo akcija „Pergalės šviesa“. Žuvusių už laisvę žmonių atminimas pagerbtas ryte languose uždegant atminimo žvakutes. Prie šios akcijos prisijungė ir kupiškėnai. Tą dieną visai šaliai lemtingi 1991 metų sausio 13-osios įvykiai prisiminti ir Kupiškio kultūros
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1990 metų vasario 3–4 d. Vilniuje vyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) konferencija „Lietuvos kelias“, kurioje dalyvavo 4 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. Kupiškėnų – per 30 dalyvių. Vasario 9 dieną – Lietuvos TSR AT prezidiumo įsakymu vasario 16-oji paskelbta valstybine švente – Lietuvos
Kultūrinės veiklos ištakos Kupiškyje siekia prieškario laikus. Tuomet čia kultūriniai renginiai daugiausia vykdavo J. Apšegos („Aušros“) salėje. Sovietiniais metais kultūros namai atidaryti 1950 m. po karo atstatytoje buvusioje sinagogoje. Ten kurį laiką glaudėsi ir biblioteka, muziejus, kultūros skyrius. Prieš 40 metų Kupiškyje, kairiajame Kupos upės krante,
Kupiškyje Sąjūdžio laikotarpis neįsivaizduojamas be architekto Algio Graužinio. Jis buvo tarsi šio judėjimo rajone vėliavnešys, ne kartą išrinktas rajono sąjūdiečių vadovu. A. Graužinis mokėjo aplink save burti žmones. Jo viešai išsakyti žodžiai būdavo taiklūs, iš esmės nusakantys problemų esmę ir jų sprendimo perspektyvas. Prisiminimus apie A. Graužinį
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų rugsėjį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) rajono tarybos iniciatyva surengtas jaunimo organizacijų forumas. Jis vyko Kupiškio kultūros namuose. Spalio 21 dieną tremtinių suvažiavime Kaune dalyvavo 10 kupiškėnų. Lapkričio 28 dieną Kupiškio kultūros namuose surengta LPS rajono 2-oji konferencija. Dalyvavo 150 Sąjūdžio deputatų, daug
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų birželio 14 dieną surengtas pirmas Gedulo ir vilties dienos paminėjimo mitingas, paminklinės lentos pašventinimas Kupiškio geležinkelio stotyje, stogastulpio prie Kupiškio bažnyčios pašventinimas, šv. Mišios, eisena į senąsias Kupiškio kapines, restauruoto paminklo Lietuvos savanoriams atidengimas ir pašventinimas. 1989 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais rinkti
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų balandžio 29 d. vyko konferencija, kur patvirtinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono tarybos įstatai, veiklos programa, išrinktas koordinacinis centras (44 narių) ir jo taryba (9 nariai). 1989 metų gegužės 5 d. vyko pirmas LPS Kupiškio rajono tarybos posėdis, per kurį
