[caption id="attachment_17742" align="alignright" width="436"] Slavinskaitė Vaida, 7a klasė[/caption] Kaip lemtingą 1991 metų sausio 13 dieną matė, jautė ir suvokė Lietuvos vaikai? Visa tai atspindi virtuali Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Istorinė 1991 m. Sausio 13-oji vaikų piešiniuose“. Labai tikėtina, kad to meto mokiniai, t. y. dabartiniai keturiasdešimtmečiai
[caption id="attachment_17615" align="alignleft" width="398"] Kupiškio etnografijos muziejaus parodą galima apžiūrėti tiesiog pro langus.Jurgos Banionienės nuotraukos[/caption] Šiuo šventiniu metu pavakariais, kai visame mieste įsijungia girliandos ir dekoracijos, Kupiškio etnografijos muziejaus languose sušvinta Jėzusiukai. Ne mediniai, kokius esame įpratę matyti, o sukurti iš molio. Jų autorius – Širvintose
[caption id="attachment_17031" align="alignright" width="378"] Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai mokyklos laiptus pavertė per karantiną skaitytų, labiausiai patikusių knygų nugarėlėmis.Nuotraukos iš „Facebook“[/caption] Šių metų pavasarį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) suorganizuota tarptautinė virtuali vaikų ir jaunimo kūrybinių darbų paroda „Corona multimedia showcase“ kvietė dalyvius iš viso pasaulio, neatsižvelgiant į
Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras organizuoja įvairią kurčiųjų veiklą, rūpinasi jų integracija ir socializacija, menine saviraiška, sudaro sąlygas plėsti akiratį, aplankyti įvairias Lietuvos vietoves, susitikti su vietos bendruomenės atstovais. Rugsėjo 12 d. kurčiųjų meno paroda atkeliavo ir į Kupiškio viešąją biblioteką. Ją organizavo Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
[caption id="attachment_16274" align="alignright" width="1000"] Autorės nuotraukos[/caption] Rugsėjo 18–19 dienomis Panevėžio rajone, Algirdiškyje, surengta kasmetinė veislinių gyvūnų paroda, sutraukianti tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos ir netgi užsienio šalių. Šiemet buvo galima išvysti per kelis šimtus eksponatų – nuo kovinių vištų iki mėsinių bulių. Kaip ir kasmet lankytojai
Liaudies kūryba, perduodama iš kartos į kartą, yra lietuvybės išsaugojimo šaltinis. Šiuo šaltiniu naudojosi ir žymiausi tarpukario laikotarpio dailininkai. Ne išimtis ir savamokslis dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas Kazys Šimonis. Ir 2020-aisiais, Tautodailininkų metais, šis tautos perlas kviečia kurti liaudies menininkus, o Kupiškio etnografijos muziejus, siekdamas išsaugoti
Reta matyti žmogų, kurio visas gyvenimas paskirtas idėjai. Toji idėja – lietuvybė. Lietuvybė išeivijoje, Amerikoje, toli nuo Lietuvos ir dar tais laikais, kai Lietuva gyveno Maskvos rankose, ir niekas nežinojo, kiek tai truks, kuo baigsis. Taip reta matyti lietuvybę iš meilės, širdies kūrinį, kuris nekaupia
Siūlome Jūsų dėmesiui unikalią parodą apie Jungtinėse Valstijose per pastaruosius keturis dešimtmečius išeivijos kurtus tautinius simbolius, puoselėtą istorinę atmintį. Parodoje galima susipažinti su išeivijoje gimusiais Vyčiais, Geležiniais vilkais, tarp Amerikos lietuvių bendruomenės platintais plakatais, patriotinių organizacijų simbolika. Ši Lietuvos valstybingumą menanti simbolika 1988 metais pasiekė laisvėjantį
[caption id="attachment_15325" align="alignleft" width="1000"] Vidmanto Zakarkos kūryba.[/caption] Turtinga talentų Lietuvos žemė. Net nekyla mintis, kad gali nutrūkti gyvybinga lietuvių liaudies meno tradicija, pasiekusi mus iš amžių glūdumos. Lietuvių liaudies menas nuėjo ilgą, įsimintiną kelią, o mūsų tautodailininkai, būdami išradingi, tikri auksarankiai, be darbo nesėdi. Adomynėje 2020 m.
Liepos 11 dieną Kupiškio etnografijos muziejuje būta nemažo sujudimo. Čia atidaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus tautodailininkų 2019 metų ataskaitinė kūrybos darbų paroda. Šį kartą ji išsiskiria įvairia technika sukurtų darbų ir jų autorių gausa, gražia ekspozicija. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kūrybos aruodas Renginio vedėja, muziejaus darbuotoja Virginija
[caption id="attachment_15184" align="alignleft" width="1000"] Ryčio Šeškaičio nuotraukos[/caption] Nomeda SIMĖNIENĖ MO muziejuje jau veikia paroda „Kodėl taip sunku mylėti“, kurios atidarymas dėl pavasarį užklupusios pandemijos nukeltas į birželį. Dalyvaujant pasaulinėms įžymybėms, Olandijos multimedijų menininkei Saskia Boddeke ir vienam garsiausių ir originaliausių šių laikų britų kino režisieriui Peteriui Greenaway,
Parodos autorės akimis, debesys danguje – tartum gyvenimo akimirkos, kurios nuplaukia ir nebegrįžta. Tad gyvenimu reikia džiaugtis čia ir dabar. Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas. Būtent tokia filosofo Vydūno citata galima pristatyti Kupiškyje gyvenančios Dalios Papučkienės mėgėjiškų fotografijų parodą. Kupiškio pirminės asmens
Juozas Kraujūnas. Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos, laikantis visų karantino dėl koronaviruso grėsmės prevencijos reikalavimų, birželio 6 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje atidaryta retrospektyvinė fotografijų paroda „Kupiškis ir kupiškėnai“, skirta Kupiškio fotometraštininko Juozo Kraujūno (1945–2008) 75-osioms gimimo metinėms. Bibliotekos salėje ir pirmo aukšto languose galime pamatyti
[caption id="attachment_13658" align="alignright" width="317"] L. Tubelytė-Kriukelienė visą laisvą laiką skiria kūrybiniams ieškojimams.[/caption] Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojama skapiškėnės Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Tai pirmas menininkės prisistatymas kraštiečiams. Laima Tubelytė-Kriukelienė gimė 1959 m. Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, Bajorų kaime. 1982
[caption id="attachment_13231" align="alignright" width="425"] Kupiškio liaudies meno studijoje „Židinys“ atidaryta Violetos Laužikienės (kairėje) ir Liucijos Vilkaitės darbų paroda.[/caption] Kupiškyje liaudies meno studijoje „Židinys“ praėjusį šeštadienį atidaryta tautodailininkių Liucijos Vilkaitės (tekstilės) ir Violetos Laužikienės (verbų ir juostų) darbų paroda. Šių kūrėjų dirbiniuose gyva liaudiška tradicija, verčianti ne
[caption id="attachment_13209" align="alignright" width="377"] Kristinos Norvilaitės linoraižiniai atspausti ant popieriaus, drobės, medžio. Pastarasis būdas iš visų yra techniškai sunkiausias. Padaryti pirmą idealiai ant medžio atspaustą raižinį autorei pavyko tik po penkerių metų bandymų. „Nesumeluosiu, bet turbūt aš taip darau vienintelė Lietuvoje“, – prisipažino Kupiškio etnografijos
