„Kūrybiškumo genas“ Valia PATUMSIENA Kupiškio rajonas atrodžia ramus, ale tik tiem, katrė čia negyvana. Vietiniai žino, kad kėkvienų nedėlių bus nauja istorija – kartais linksma, kartais kėp posaka, kartais tokia, apė katrų raiktų parašytėn laikraščio skaitytojams. Jėgu kai kas Lėtuvoj jieško tikrų navydnų, gol mislia, kad raiktų jungtis prė
Valia PATUMSIENA Kad paspyla šitom dėnom navydnų, nebar kadu ir bulbių kugeliui nusiskustėn. Tai vardu su lupanom. Mat išsimokinau, kėp naudotis feisbuku. Tai nė kokių serialų nebaraikia. Tinai visakų gali sužinotėn, ir par „Panoramų“ tiek nepasoko. Do spėju apšviestėn ir visus Patumsių kaimo žmonas. Bo ne visi
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Lyja lietus par dėnų dienas, bliaukia no blėkėlių žėman tik driūkt, driūkt. Padatum vonalį ir toj būt pilna. Ir mon, kėp no to šiperio paužulniai uždato, iš akių ošaros taryčios toj paspils unt viso smagumo. Par lungų žiūri – iš aukštai motos juduntys parasonai visokių spalvų. Katras
Kristina VALYTĖ Pirmadėnį išpuolo nauji mokslo matai. Miesti unt karto pasijauta, kad daugiau mašinėlių. Aina zėkiai ir mergiūkštas, su unipormom apstaisį, švorūs, gurgžduntys, iškrakmolyti, mažesni ir didesni, o runkoj našas po kvietkų. Katrė do motos pikti, atprotį unksti kėltis, katrė ziuzį timpdami, raudodami aina, o katrė
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Kožnų vosarų (o do labiau šitų, ba saulas) visi keliaunykai lakia šiltuos kraštuos atostogautėn, bumbų dėgytėn. Ošei šiokart jum pasisakysiu, kėp atkundau norų. Pėrniai buvau susmislijus Italijon. Pėtuos, prė Tiranų jūros. Nusitrinkiau iš Rygos Romon skristėn, o lig čiaboto opačiai važiuot su traukiniu. Prisisvajojau čia
Kristina VALYTĖ O kad atajo vosara, pėčius bant kas untrų dienų raikia kūrintė! Lauki papaikos raikia ar bajinio megztinio, kad nepėrlyt. Atsiramus šiltos sėnalas ir kilo mintis jum, brungiejė, pradėt no šitos vietos mono pinktadėninį storonį. Tik grįžau iš dorbo visa sulyta kėp šuva. Kolbinau miesti žmonas, kėp
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Draugė, katro skaito mono šitas posakas, anųdėn soko: susdariau apė tau tokį pavėikslų, kad tavo gyvėnimas labai įdomus turat būtėn. Kiek veiksmo, kiek visa… Lakstai kėp salyklų padiegus. Vėnoj runkoj viedras su vandeniu, kitoj keselys su bulbom, po vienu požasčiu kotinas pokištas, po
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Kad prispirkau saklų šėmat, kėp koks glušas gatavai! Jau unt šito doikto tai nygdi nėturiu nuomonas. Okys moto, ir parku. Miestan nurūksti, tai po pakėlį, po kelius nusiperki, o kadu preina čėsas sėt, susidada baveik pilnas keselys. Tai ridisėliai kelių rūšių, tai salotos
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Obelys žydžia, žola dėnom žėlia, tai ir viena mono vištala, pilkoja, kitėp jėma kvakšėt negu visos ir no gaidžio nebastraukia. Reiškias, toj susmislis perėt. Kiaušinių kelinta diena nebanašu šaldytuvan, atskirai dėžutan prėmanaj dadu. Kadu no lizdo nebastrauks, runkon kirs, pėrkėlsiu šiperinan atskirai no kitų
Kristina VALYTĖ Kėp mokytojai, daktarai, muziejinykai ir visokių kitokių propėsijų atstovai kartų par matus minia savo dienų, tėp ir mas, žurnalistai, turiam savo. Ir šito diena labai graitai, trečiadėnį, gegužės septintoj dėnoj, bus. Jėgu pavartytumat unt priekį kalindorių, to diena gramatiškai vadinas Spaudos atgavimo, kalbos ir
„Kūrybiškumo genas“ Kristina VALYTĖ Kėp jūs mislijat, kų poprastas kaimo žmogėlis doro, kė valdiškan darbi jį išlaidžia atostogų? Ne bumbų varto šiltuos kraštuos, ne lovoj prė televizoriaus drybso, o gniūsijas apė namelius. Aini aini apė savo trobesius – ir tai, jei ne vienas golas genda, tai kitas. Jėgu
Kristina VALYTĖ Pirpu pirpu no unkstaus ryto iš visų kerčių paukštėliai. No žvirblių aglas šokos nėt ūžia, kiek čirškimo. Ti musėt rytinis jų susrinkimas, pastarimas. Liepų sanų vis tuksana genys, mėdžių doktaras. O gol geniena, kad poodegiu raudonu, kėp su darylom numaliavotu? Vorna tursia po viksvynų, gol slėkauja? Po obelį kėkštas
Kristina VALYTĖ Griūk iš juoko. Pelyta many apvolgė. Aruodi nebar nė morkytas, nė burokėlio – vėn žėvalas. Nors čia ne vėnos pelytas pasdarbuota. Griaužė visa pamilija. Močia su tavu ir do bant pinkiolika vaikų. O tė vaikai gol turia ir savo vaikų. Jėgu pradžioj naujų matų po vienų, dvi
Kristina VALYTĖ Kė nebažinau, ko noriu volgyt, kepu bulbų par torkėlį. Prisiskutu bulbų, pristorkavoju patalnion, dadu taukų su spirginėliais, uždingiu dungtį ir lei šunta unt ringių. Labai skanu pakabliuot su rūgeliu iš puodo. Kė tėp pasisakiau, tatula akis tik išvarta, soko, volgyk volgyk unt taukų, tai pro duris toj
Kristina VALYTĖ Kas manį gerai pažįstat, įsitvėrkit, kad nenugriūtumat, kų pasakysiu, įsigeidžiau undaroko. Ir do striuko. Čia tau ne katas pypas! Gyvėnimi unksčiau neraikėjo, o dabar užėjo toksai undaroko norėjimas, kad pasiusk. Visųlaik kėlnios, ar ti džinsinas, ar treninginas unt gumos, ar timpalas, ar bizdieliaus kėlnios, kėp
Kupiškio rajono literatų klubas „Lėvens balsai“ kviečia dalyvauti autorinės kūrybos konkurse „Parašyta kupiškėniškai“. Laukiame Jūsų kūrybos iki kovo 1 d. Dalyvavimo sąlygos ir kiti reikalavimai – konkurso nuostatuose. Daugiau informacijos tel. +370 614 17 322 ir [email protected] AUTORINĖS KŪRYBOS KONKURSO „PARAŠYTA KUPIŠKĖNIŠKAI“ NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Autorinės kūrybos konkursą „Parašyta
