ATOSTOGĖLAS (paskalbosykim)

„Kūrybiškumo genas“

Kristina VALYTĖ

Kėp jūs mislijat, kų poprastas kaimo žmogėlis doro, kė valdiškan darbi jį išlaidžia atostogų? Ne bumbų varto šiltuos kraštuos, ne lovoj prė televizoriaus drybso, o gniūsijas apė namelius.

Aini aini apė savo trobesius – ir tai, jei ne vienas golas genda, tai kitas. Jėgu nieko nedarytum, aplaistum, nerumstytum, geri metėliai, ir pabaigt visa išsikėst, prakiurt, išpūt, apait gyvotam ir būt gotava.

Unt lapėlio prisrašiau visų krūvų darbų. Ir kraut molkos, ir genėt sodėlis, ir išsibedžiot gėlynėlis, ir do visokių kitokių darbėlių, keselių ar maišų lopymas, sanų šiperių išvežimas, ir tėp toliau – kų matysma.

Gi kalodas obelinas no praito karto likį nekapotos! Drūtos, pėčiun nėkėp neįkiši. O pėrkirst, tai čia tik su vyrišku jėgu, parkūniškai neskyla.

Raiks gol kai kas sumdytėn. Tik sunku rost, kad bundinykas nebūt pijokas ir brunginykas.

Ogi vištinyko tinklas no viršaus baigia nuplyštėn! Kur brungėsnį dėjau, vytų virvėlių, tai paržėm geriausiai atlaikė, o kur kitoj pusaj dadūriau pigėsnį tinkliukų, tokį žolių, kur vadinamų no špokų, tai pirmas snėgėlis iškrito ir nuplyšo.

Sokot, kom čia raikia to tinkliuko? Bat tik tujei pamėgink nujimtėn, toj vonagas prisistatis ir pasakis ačiū.

Do bulbos gi raikia pėrrūšiuotėn! Atadėt saklai ir paslikt volgymui. Maistinam doigus nulaužyt. Kur nebatikį šėrnui pamiškėn išverstėn. Ir oboliai kur papuvį, suvytį išmėst. Soko, šėrnas turia gėrų pomėtį, atomana vietas, kur skanastų runda.

Pėrniai tan pačian čėsi mūrinas arodėlius tvarkiau, tai dabar garantuotai atajįs toj pačioj vietoj laukia ir žiūria.

O šulny kiek skruzdėlių! Pasisemi, plaukia viedri unt viršaus, nėt ūžia. Kožnųkart koši par koštuvį. Do gerai, kad juodos, ne rudos piktosios, bat vis tiek nesmėgia. Gudriai įsitaisa, jokių miltalių nepapilsi, patsai graičiau nustručysi, negu skruzdalas kiton vieton išsikels.

Šulnio kitoj vietoj dėl to argi nesikasi, būt labai kvaila.

Prauda, do gi koplas, ar kėp kiti soko, kaponas arba skoptai, kopstai, raikia pasigalųst unt šmirgelio. Labai par vosar atšipį, unt grumuntus nusdaužį.

Daržo ravėjimas do kėp ir patoli, bat, kėp sanoliai sakydavo, neba čėsas šunys lokyt, kadu medžioklan raikia.

Ar visa spėsiu pasdaryt par atostogėlas? Graičiausiai, kad ne… O jėgu ir spėsiu par šitų nedėlių, tai do krūva kitokių darbų darbėlių ailioj laukia, tik turėk akvotos, bant kiek pinigo ir čėso.

Teisingai sokot, do kol nevalu, raikia krieno paskostėn, kad būt su ko užsikrienyt prė virtos masos. Mėsyta, donyta ir krienas – sanobiškai.

Projektą „Kūrybiškumo genas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 8 000 Eur