PELYTA (paskalbosykim)

Kristina VALYTĖ

Griūk iš juoko. Pelyta many apvolgė.

Aruodi nebar nė morkytas, nė burokėlio – vėn žėvalas.

Nors čia ne vėnos pelytas pasdarbuota. Griaužė visa pamilija. Močia su tavu ir do bant pinkiolika vaikų. O tė vaikai gol turia ir savo vaikų.

Jėgu pradžioj naujų matų po vienų, dvi daržovas apgriaužtas rosdavau, tai dabar baveik kad par nedėlių visakas gražiai sučiaučinta. Kad grait prisiveisa!

Sakysta, kų gi mono kotas veikia? Ogi gulia užupečky šiltai ir nė nemislija ait gaudyt pelių. Žiūria tik, kų tujei volgai, o čia do ait gaudyt… Šolta ir nenaravu.

Gol nelabai mokėt ir pasgaut mono šitė pestūnai, prė gotavo priprotį. Išmeti oran, kad prasbazdat, tai kad ait kur papeliaut, tai ne – rėkia palungėj, kad šolta, įlaisk gryčion.

Ot, tai prisėjo čėsas, kad raiks važiuotėn Kupiškin pirkt burokėlių ir morkų.

Kaimi krautuvaj paprašiau, tai pardavėja tėp pro koktų pasižiūrėjo, kad visai tingina, kaimi gyvindama daržo neturiu.

Po teisybai, pas mum krautuvalaj tokių prekių ir nėrai.

Kad jau išsirošiau miestan, tai unt lapėlio susrašiau, ko raikia. Prė to patės įsimečiau rankinukan družbalas linciūgėlį, kad „Štilinaj“ pagalųst.

Pinkių aurų nekainuoja ir labai gerai išgalunda.

Molkų privažta kiemi, tik raikia suspjautėn.

Ir kirvelius raiks jieškot, kad kai kas išgalųst. Negi skoldysi molkas su atšipusiais. Ir točkos unt pavoserio naujos jieškosios, bo sanoji baigia išklišt.

Gera Rygos točka buvo, ale baigė savo amžėlį. „Sanukos“ čiupinėjau, naujos labai plonos blėkėlas, kas do nepatvarumas, du kartus molkų priskrausi ir dugnys išsilumdis.

Do prė to patės pasijėmiau ir pelytam tručyznos pamėtyt.

Bo šitokia šeimyna, skanastus prarijus, iš alkanumo pėršoks do unt bulbų.

O bulbos pirkt krautuvaj kaimo žmogui didžiausias griekas, baisiausia sarmata.

Ir paskutinis lūgrius kaimi bulbų užsiaugina.

O gol ir ne.

Vėnom žmogėliui kaimi visi labai norėjo padėt, kad jisai turat bulbų, vieni saklos dova, kiti pasodino, treti apvagojo.

Bat jisai iš dykumo tų bulbų nė nusravėjo, nė nusikasa. Tėp ir apsnigo jom bulbalas.

Draugė potara, jėgu nebaturėsi bulbų, nesakyt, kad volgymui perki, sakyt, kad saklai.

Tai žmonam bus kalbajimo, kad šito marga viškum pasiuto, gol gektarų čielų šėmat sodinsis, gol turgavos?