Ukrainietė Marina Artiukhova iš Donecko srities Kupiškyje gyvena nuo praėjusių metų balandžio. Į Lietuvą su dukra Sofija bėgdamos nuo karo jos atvažiavo pakviestos vienos pažįstamos, iki tol buvo radusios prieglobstį Čekijoje. Gal ten būtų ir gyvenusios, bet Marinai nepavyko susirasti darbo, o be jo moteris
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Per šiuos metus rajono laikraščio puslapiuose išspausdinome nemažai nuo karo gimtojoje šalyje pabėgusių ukrainiečių istorijų. Kiekviena jų – sukrečianti, jautri ir skaudi. Nežinau, ar galima pačiam nepatyrus suprasti, ką reiškia žmogui palikti viską, ką daug metų kūrei, ir ieškoti prieglobsčio nepažįstamoje šalyje, pas svetimus žmones. Vis
Kupiškyje gyvena ukrainiečių iš Melitopolio, kurie prasidėjus karui negalėjo likti rusų okupuotame Ukrainos mieste ir ryžosi ieškoti prieglobsčio svetur. Viena jų – Kateryna Trokhymchuk su savo šeima. Jie čia atvyko pasitarę su pažįstama fotografe Yullia, į Kupiškį atvažiavusia anksčiau. Su šia fotografe taip pat esame
Yuliia Banova pasikalbėti pakvietė į jaukų nuomojamą būstą Kupiškio centre. Susitikome ryte, nes vėliau jos laukė lietuvių kalbos užsiėmimas. Nuotoliniu būdu besimokanti ukrainietė prisipažino, kad lietuvių kalba sunki, tačiau Yullios įsitikinimu, gyvendama Lietuvoje turi bent minimaliai ją mokėti. Pokalbis su Y. Banova, iš okupuoto Melitopolio miesto
Žvejojanti moteris nėra jokia naujiena, nors vyrus gerokai dažniau pamatysi su meškere rankose. Visą vasarą prie marių ar Pyragių ežero buvo galima sutikti aistringą žveję Svitlaną Ostafichuk iš Ukrainos. Moteris žvejoja nuo vaikystės. Visa ji prabėgo prie Pietinio Bugo upės, o žvejyba užkrėtė broliai. Ukrainietei
Su Maryna Akhtyrska šiltą rugsėjo dieną susitikome centrinėje Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje. Pasikalbėti ji atskubėjo nešina ypatinga dovana – rankų darbo lėlyte. Pasak Marynos, tai – senasis Ukrainos karys, kazokas, lyg gimtosios šalies laisvės simbolis. „Seniau neužtekdavo laiko tokiems dalykams, o dabar galiu kurti“, – šypsojosi
Oleksandra Shchetynska iš Ukrainos, Charkovo, Kupiškio rajone, Virbališkiuose, gyvena beveik nuo karo Ukrainoje pradžios. Moteris tikino, kad palikti savo namus buvo nelengva – du mėnesius teko praleisti karo niokojamoje šalyje, didžiulėje baimėje ir įtampoje, vis bandant patikėti, kad prasidėjęs košmaras baigsis. Vis dėlto šviesaus atminimo
Viktoria Filatova su šeima buvo vieni pirmųjų ukrainiečių, suradusių prieglobstį Kupiškio rajone. Nuo tada, kai įsikūrė Kupiškyje bėgdami nuo karo gimtojoje Ukrainoje, praėjo beveik pusantrų metų. Viktoria tikino, kad tėvynės ilgesys didelis, bet nerimas dėl joje likusių tėvų – dar didesnis. Lietuvoje saugu, bet labai
Su ukrainiete Nadiia Viazovchenko susitikome, kai jai buvo laisva diena. Moteris dirba „Upės kepyklėlėje“, yra virėjo padėjėja. Prieš daugiau nei metus su šeima bėgdama nuo karo Nadiia atsitiktinai atsidūrė Kupiškyje. Per visą pokalbį liejosi jos padėka kupiškėnams, kurie nebuvo abejingi, priglaudė juos kaip savus. Jurga BANIONIENĖ Greitai
Europos Sąjungos tarybos sprendimu Ukrainos karo pabėgėliams pritaikius laikinąją apsaugą metams, artėja diena, kai daliai ukrainiečių leidimai baigsis galioti, įspėja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Pasak jos, leidimas suteiktas iki kovo 4 d. ir, jei prašymų ukrainiečiai nepateiks, dalis karo pabėgėlių bus pažymėti kaip neturintys
Pastatas Kupiškyje, Krantinės gatvėje, kuriame kurį laiką veikė Kupiškio viešoji biblioteka, jai išsikrausčius neliks tuščias. Čia ketinama įkurdinti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Jurga BANIONIENĖ Atitiko keliamus reikalavimus Mero pavaduotojas Augenijus Cesevičius sakė, kad bibliotekai atlaisvinus patalpas, rengiamas Ukrainos karo pabėgėlių centras. „Yra rajono Tarybos sprendimas. Kreipėsi Migracijos departamentas, jie
„Vadinkite mane Chana“, – taip prisistatė pasikalbėti sutikusi jauna moteris, kuri iš Chersono miesto pragaro ištrūko rugsėjo 7 dieną. Dabar ji Lvive, bet tai, ką patyrė „kelyje į laisvę“, per pokalbį išdavė sunkūs atodūsiai, virpantis balsas. Ir visą laiką jautėsi didelė stiprybė, kad viskas bus
Pasikalbėti su ukrainiete Olena Kovalenko susitikome jos laikinuose namuose Kupiškyje. Anksčiau moteris buvo apsistojusi Rudilių universaliame daugiafunkciame centre, bet pavykus rasti darbą, su šeima nutarė persikelti į miestą. Ji – iš šiaurės Ukrainos, Černihivo srities, Bachmačo. Kaip ir kiti kalbinti karo pabėgėliai, Olena sakė, kad apsispręsti
Vasaros pradžioje rašėme apie bėgančių nuo karo baisumų Ukrainoje žmonių bendruomenės Kupiškio rajone pirmą naujagimį. Kupiškyje prieglobstį radusios Viktorijos Belozer iš Nikolajevo šeimoje taip pat krykštauja neseniai gimęs sūnus. Jurga BANIONIENĖ Vaiko gimtinė – Lietuva Viktorija mielai sutiko pabendrauti ir pakvietė į savo laikinus namus Kupiškyje. Kol su
