KOM KO RAIKIA
Kristina VALYTĖ No žioplumo vaistų nėrai. Roktų pundas, visi juokias iš man, kėp pas švintų Patrų. Ne aguonos grūdas gi, bat pomečiau kažin kur miesti. Ot, išsižiojėla. Susgraibiau, kad prapuolo, kė namo grįžau. Kas dabar pasakis kur, visur tųdėn ajau, ir ti, ir ti, par visų miestų