Visą rugsėjį Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai kūrė menines instaliacijas. Burtų keliu išsitraukę gyvūną, rinko apie jį informaciją. Tą gyvūną „apgyvendino“ savo klasės nišoje, išradingai pavaizdavo jo aplinką ir gyvenimo būdą. Suradę bibliotekoje knygas apie jį, perskaitė ir sukūrė teatralizuotus pristatymus. Spalio 3 dieną vyko menų inkubatoriaus
Jaunas, veržlus ir užsikrėtęs šokių virusu. Taip būtų galima trumpai apibūdinti šokėją Nikitą Zimin. Ant parketo jis sukasi trylika metų ir svajoja tapti profesionaliu choreografu, šokių vadovu. Mažais žingsneliais link to ir eina – šokti jis moko ir kolektyvo „Amrita“, ir sportinių šokių studijos „Vyja“
Ruduo. Dienos dar labiau sutrumpėjo. Ilgėja vakarai. Tad atsiranda ir daugiau laiko knygai atsiversti. Popierinė knyga, kaip sako skaitymo įpročių tyrėjai, dar neužleidžia savo pozicijų kitoms skaitymo alternatyvoms. Apie tai byloja ir tradicinė kasmet (jau septintą kartą) vykstanti akcija „Vasara su knyga“, ir bibliotekininkų patirtis.Ką
Nors ruduo vis smarkiau rodo savo galią, bet rugsėjį dar galėjome pasidžiaugti smagia kelione. Šį kartą pasakojimas apie įdomią pramogą Lenkijos Mozūrijos krašte. Tai kelionė laivu, kuris plaukia ne tik vandeniu, bet ir keliauja pievomis. 2007 metais Elblągo kanalas, kurio ilgis 151 kilometras, pripažintas vienu
Sugiedotas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti mirę bendraminčiai kupiškėnai. Taip praėjusį trečiadienį, spalio 12 dieną, Kupiškio kultūros centro vitražų salėje prasidėjo Kupiškio trečiojo amžiaus universiteto (TAU) ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Tą dieną šio universiteto nariai ne tik pradėjo naujus mokslo metus, bet ir dalyvavo naujos kadencijos rektoriaus
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Spalio 15 dieną iškilmingai buvo atidaryti Palėvenėlės kaimo bendruomenės namai ir Kupiškio viešosios bibliotekos Palėvenėlės skaitytojų aptarnavimo punktas. Renginio metu bendruomenės nariai padėkojo visiems, kurie padėjo jiems įgyvendinti naujų bendruomenės namų projektą. Palėvenės bendruomenę sveikino valdžios atstovai, kitų bendruomenių žmonės. Šventinę programą įkurtuvių
Trylika metų Vilniuje gyvenantis iš Kupiškio kilęs Aivaras Baronas yra architektas. Kuria ir realizuoja įvairius architektūrinius projektus, daugiausia individualius namus, kitokios paskirties pastatus.Pokalbis su Aivaru sukosi apie kelią architektūros link, dabar vyraujančias šios srities madas, asmeninius pomėgius. Nepamiršome ir jo gimtojo Kupiškio, į kurį pagal
Spalio 11 d., antradienį, 13.30 val., Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmuose) vyks Seimo Pirmininko pavaduotojo Jono Jaručio inicijuotos Audriaus Inapo fotografijų parodos „Gyvūnų portretai“, skirtos Pasaulinei gyvūnų dienai, pristatymas. „Mus supanti gamta ir gyvūnija yra ne duotybė, bet dovana, kurią turime gerbti ir saugoti“, –
Spalio 5-ąją minėta Tarptautinė mokytojų diena. Šia proga į bendrą renginį rajono pedagogų bendruomenė sukviesta diena vėliau. Ne tradiciškai į Kupiškio kultūros centro didžiąją salę, bet į neseniai duris atvėrusį maitinimo, laisvalaikio ir pramogų centrą „Dyvai“. Jurga BANIONIENĖ Pasak Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės,
Padavėjas – kaip restorano ar kavinės veidas. Žmogus, kuriantis gerą nuotaiką ir galintis duoti sėkmę. Juk maloniai sutiktas ir aptarnautas svečias būtinai sugrįš. Noriūnietis Tomas Jakaitis daugiau nei trejus metus darbuojasi restorane „Provinsalis“. Visada gerai nusiteikęs, malonus, atrodo, niekas negalėtų jo išvesti iš pusiausvyros. Beje, pagal
Su Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Sabaliauskiene susitikome ne kur kitur, o gimnazijoje. Toje pačioje, kurią baigė, į kurią grįžo dirbti mokytoja. 27 metai atiduoti ugdant pradinukus, dar beveik tiek – dirbant administracinį darbą. Jurga BANIONIENĖ Pedagogikos keliu – per 40 metų Z. Sabaliauskienės pedagoginio
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Vėl rudo, vėl nauji klapatai. Unt nosės bulbakastis – kas netingėjo ir pavosarį žemalan saklalį pasėjo, rudenį golia džiaugtis, kad bodo nebus. Mon rugsėjį labjausia interesna žiūrėtėn, kėp mokyklon aina vaikai. Didiejė – kėp starkai, par vosarų ištįsusiom kojom tik žirgt, žirgt ir vietoj. O
Rugsėjo 16 dieną Kupiškio etnografijos muziejus pakvietė į dailininko Kazio Šimonio kūrybos darbų parodos, skirtos jo 135-osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymą. Čia sulaukta artimų ir tolimesnių dailininko giminaičių, o viena parodos dalyvių buvo katytė Lili. Neatsitiktinai ji čia pakviesta – K. Šimonis labai mėgo kates. Jurga
Vaikystė – imliausias įspūdžiams metas. Ką tada veikėme, ką patyrėme, su kokiais žmonėmis bendravome, įstringa visam gyvenimui. Labiausiai tų dienų prisiminimai maitina dvasią artėjant brandai, kai esame linkę perkratyti savo gyvenimą, atsijoti, kas buvo gerai, kas nelabai, kodėl esame tokie, kokie esame.Į tuos prisiminimus pastaruoju
Šalnakandžiai – buvęs kaimas Kupiškio seniūnijoje ir parapijoje, 7 kilometrai nuo Kupiškio, Šepetos pelkės vakariniame pakraštyje. Ribojosi su Bukonimis, Griauželiškiais, Paberžiais, Puponimis, Vidugirių mišku.Gyventojų Šalnakandžiuose ėmė sparčiai mažėti pradėjus melioruoti laukus. Antai 1959 kaime gyveno 80, 1970 metais – 56, o 1979 m. – 15,
Noras būti arčiau gamtos, gyventi paprasčiau, tvariau, propaguojant lėtą gyvenimo tempą, tai šiuolaikiniame pasaulyje – jau retenybė. Tuo vadovaujasi iš Kupiškio kilusi, šiuo metu sostinėje gyvenanti Monika Vilčinskaitė. Atokiame kaime Vilniaus rajone savo svajonių namus su šeima susikūrusi Monika gyvenimo čia ypatumus aprašo savo „Instagramo“
