Skelbimai
Pašnekesiai
Kupiškio krašto kaimų istorijos

KOKS ORAS, TOKIA IR ŽENOTUVA (Su garso įrašu)

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Sveiki sulaukį švėžių bulbų! Do tokios vosaros nėsa buvį – šitiek bolių paspyla. Ir krikštynos, ir vesėlios, ir jubiliejai, ir visokė kitokė suvažiovimai. Visi tik skubja švįst, kol vėl neuždrauda.

Tiktais unt man tai jau nežiūrėkit, jokio bolio pas savį netaisau, bat užu viešnių tako pabūtėn. Mono kėp ir padraugė iš Ponvėžio Stapunyta ištekėjo už tokio ūkinyko Adziaus (Edvardo), kur daug aktarų žėmas turia.

Nei ti jį labai pažįstam mas, kas ti do žmogus, ale jau kėp jos klausunt, tai kėp bageras – patsai unksčiausiai atsikelia, jai laidžia ilgiausiai pamėgot, kovos išvarda, pusryčius pataiso, traktoriun įsisodinįs pavežioja.

O jau barūpestingas – kur ti kartu ajo, tai kėp unt vokaro saula paskavojo, kaldron jų susukė, kad vėjas nesupūstų. Jau čia rokuok auksinis vyras, visi kiti palig jį niekom varti.

Vesėlios tai buvo šumnios ištaisytos. Ir muzikontai pasumdyti, ir stolas lūžo no valgymų. Gol tik prošymo trūko. Tėp ir prasmaksojau unt kepeninį žiūradama, niekas nepakėla artyn ir nepasiūlijo.
Gerai, kad do uzbonas su kampotu prė man buvo, tai bizijau nestrioku po stiklinį. Ale tų vopsvų įkyryba, tik išgriebi ir vėl. Tėp ir pataikiau, kad katrom įsisags lėžiuvin.

O šitėp storojaus, suknėlių šitėk išsimėravau, kuodų kėp karvojų unt galvos pasdariau, o niekas šokt tėp ir nepokvėta. Musėt dėl to, kad paskutinį piernikėlį iš torielkos pasijėmiau. Ale užtai visa mačiau, niekas pro akis neprolakė.

Jaunikio brolis su žmonu prė stolo sėdėjo, ale kai pasgėra, užsimiršo, kad ženotas, kitom pradėjo mirksėt, tai govo kulniuku par pakaušį. Jaunųjų tavai nosis suraukį sėdėjo, gol prė stolo suspykt paspėjo.
Kažin kėno šuva pastalaj palindįs svočiai kojų palaižė, tai to išsigundus kad užuspėgė plonai, kad ir tasai šunėlis nabagėlis kažin kur pabago.

Unt golo pradėjau žiovaut nebaužsičiaupdama, gol prėš lietų. Ale akurat. Kad sutamo, kad pakilo vėjas, kad dova žiutinio, visus vesėlnykus išmauda, grįžom namo šlapi kėp žųsys. Unt rytojaus visi šnibždėjos, kad koks oras, tokia ir ženotuva.

O kėpgi ženikliai? Kėp dunguj, tėp ir unt žėmas. Po vesėlių Adzius Stapunytį įdorbino.

Pripirko korvių, vištų, kad niekur neitų iš namų. Ir daržų ravėt liepia – ne kadu panorėjus, o kartų par nedėlių.

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka

 

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *









Reklama
Reklama
Į viršų