Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

MILIJONAI ŽIEDŲ PAKRUOJO DVARE

„Svetur apsilankius“

Viena gėlėčiausių vietų Lietuvoje ir netgi Europoje tituluojamas Pakruojo dvaras jau antrus metus organizuoja Viljamo Šekspyro pjesės įkvėptą festivalį „Vasarvidžio nakties sapnas“, pritraukiantį keliautojus iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių.

Lankytojus stebina įspūdingos gėlių kompozicijos iš kelių šimtų rūšių gėlių ir tikros šalčiams atsparios palmės.

Pakruojo dvaras žinomas kaip didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba. 2018 metais dvaras pripažintas viena iš 18 patraukliausių turizmo vietovių Europoje.
Autorės nuotraukos

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Skulptūros ir tikri personažai

Prieš pat festivalio atidarymą Pakruojo dvare surengtas konkursas „Žiedų valdovai 2020“, kuriame dalyvavo floristai ir jiems prijaučiantys gėlių meno mylėtojai iš Lietuvos ir kaimyninės Latvijos.

Įspūdingos gėlių kompozicijos Pakruojo dvare. Šalia tokio grožio įsiamžinti nori kiekvienas čia atvykęs.

Darbai įvertinti kompetentingos komisijos narių, tarp kurių buvo ir praėjusio šeštadienio „Kupiškėnų minčių“ pašnekovė, architektė, Lietuvos gėlių augintojų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė. Įspūdingiausia pripažinta Biržų technologijos ir verslo mokymo centro gėlių kompozicija pavadinimu „Kai laikas meilės nenužudo“.

Įspūdingos skulptoriaus Martyno Gaubo skulptūros.

Ryškiaspalviais žiedais pražydo ir žymaus skulptoriaus Martyno Gaubo specialiai festivaliui kurtos skulptūros, dvarą puošiančios jau antrus festivalio metus. Vienos įspūdingiausių – 9 metrų aukščio asilo skulptūra ir V. Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ jaunieji, užsikloję gėlėmis.

Pakruojo dvare šekspyriška dvasia ypatingai juntama savaitgaliais, nes tomis dienomis vyksta lankytojus įtraukiantys teatro pasirodymai.

Šekspyriška dvasia ypatingai juntama savaitgalį – tomis dienomis publiką įtraukiančiuose pasirodymuose vaidina aktoriai iš Panevėžio ir Šiaulių.

Šiemet juos kūrė žymus ispanų gatvės teatro, cirko ir operos režisierius Adrianas Schvarzteinas, o personažus įkūnija Panevėžio ir Šiaulių aktoriai. Personažai įtraukia žiūrovą ir provokuoja dalyvauti, arba kitaip tariant, tapti pasirodymo dalimi – kviečia kartu šokti, improvizuoti, dalyvauti magų triukuose.

Tarp visų floristinių kompozicijų bene egzotiškiausiai atrodo prie dvaro stūksančios palmės. Pasirodo, palmės yra tikros ir atvežtos ne be reikalo – tuometiniai dvaro valdovai Ropai buvo egzotikos mėgėjai, tad jos prie dvaro aplinkos labai dera. Be to, šios palmės tinka Lietuvos klimatui – ištveria net 20 laipsnių šaltį, tad žadama jas palikti ilgesnį laiką.

Atkurta dvaro aplinka

Pakruojo dvaras žinomas kaip didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba. Prieš keletą metų atgaivintoje sodyboje atkurtas XIX a. pabaigos–XX a. pradžios dvaro gyvenimas su visais dvaro amatininkais, apranga, pramogomis ir detalėmis. Per festivalį galima aplankyti ir pakalbinti pagalbiniuose dvaro pastatuose įsikūrusius amatininkus – bitininkę, siuvėją, keramikę, audėją, parfiumerį ir kitus.

Kostiuminėje galima išsinuomoti patinkamą dvariškio kostiumą, o keistenybių kambaryje sužinoti įdomybių apie dvaro vaiduoklius, pamatyti šimtamečių gyvūnų iškamšų kolekciją ar iš keistenybių kolekcionierės įsigyti įdomių dalykų, tokių kaip dvasių iškvietimo lentelė ar dvigalvis (Siamo dvynių) skeletas.

Gana šiurpus specifinį nemalonų kvapą skleidžiantis bausmių muziejus. Toks muziejus yra vienintelis Lietuvoje. Bausmių rūsyje galima išvysti senovinius kankinimo įrenginius, šiame rūsyje rengiami ir teatralizuoti pasirodymai.

Keistenybių kambario kolekcionierė papasakojo apie dvaro vaiduoklius ir aristokratus viliojusį mistinį pasaulį.

Dvare veikia technikos muziejus. Eksponatai surinkti ne tik iš dvaro apylinkių, bet ir iš kaimyninių šalių. Į visus rūpimus lankytojams klausimus atsako muziejuje dirbantis motoristas, kuris už porą papildomų eurų gali pavežioti lankytojus po dvaro kiemą.

Ir mažus, ir didelius masina dvaro ūkis, kuriame yra avių, ožkų, žąsų ir kitų gyvūnų bei paukščių. Dvaro žirgyne ganosi dešimt ristūnų, kurių protėviai mena net Vytauto Didžiojo laikus.

Dvare yra ir fotoateljė, restoranas, bravoras ir daugybė kitų dvariškų pramogų vietų, o už papildomą mokestį galima išsipirkti išsamią ekskursiją po centrinius dvaro rūmus.

Dvare vyksta įvairios paskaitos, teminiai renginiai, netgi galima pernakvoti dvaro apartamentuose.
Bilietas savaitgaliais vienam suaugusiam asmeniui kainuoja daugiau nei penkiolika eurų, darbo dienomis jis pigesnis, tačiau nepaisant kainos, lankytojų čia tiršta.

Dėl gražios aplinkos šią vietą renkasi ne vien turistai. Žmonės čia atvažiuoja fotografuotis per vestuves, krikštynas ir kitas šventes.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų