Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

LIETUVOS VALSTYBĖS SIMBOLIAI PLAZDA PRIE NAMŲ

„(Ne)kasdieniška kasdienybė“

Lietuvoje vis daugėja sodybų, kuriose kasdien plevėsuoja iškelta Lietuvos valstybinė arba istorinė vėliava. Šios vėliavos kai kur yra iškeltos ir prie daugiabučių namų.

Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, išvakarėse apsilankėme pas keletą tokių sodybų šeimininkų ir daugiabučių namų gyventojų, pasikalbėjome apie šį reiškinį, jo prasmę.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kupiškėnas Kazimieras Juozapas Smičius savo kieme prie Trispalvės.

Ištikimybės, patriotizmo simbolis

Kupiškyje, Gedimino g., Lietuvos valstybinė arba Lietuvos istorinė vėliava nuolat plevėsuoja iškelta nuosavame Kazimiero Juozapo ir Danguolės Smičių kieme. Apie vėliavas paklaustas šių namų šeimininkas sakė, kad tai Lietuvos simbolis, jų šeimos pilietiškumo, patriotizmo, ištikimybės savo šaliai išraiška.

„Sovietiniais metais tik slaptai kai kas tokią vėliavą iškeldavo Lietuvos nepriklausomybės dieną. Buvo dėl to ir nukentėjusių. Kai prasidėjo Sąjūdis, visi norėjome tą vėliavą turėti, į mitingus ir manifestacijas ją vežti, mojuoti, džiaugtis artėjančia, o vėliau ir atgauta šalies nepriklausomybe, už tai kovojome.

Dabar savo šalies vėliavą galime kelti be baimės, laisvai. Deja, euforijos nebeliko. Net per valstybines šventes ne visi iškelia Trispalvę. Visada uždraustas vaisius saldesnis, bet čia tokį posakį taikyti gal ir netinka. Manau, jei esi lietuvis, jei esi Lietuvai ištikimas, lojalus pilietis, tai negali būti nė klausimo, ar kelti vėliavą valstybinių švenčių proga, ar ne.

Turiu ir Lietuvos istorinę vėliavą. Ji nuolat mūsų kieme plevėsuoja, ją pakeičiu valstybine per valstybės šventes. Istorinė vėliava simbolizuoja garbingą, turinčią gilias šaknis mūsų šalies praeitį. Kiekvienas tautietis turėtų išmanyti savo šalies istoriją. Tuomet yra lengviau atpažinti priešišką mūsų valstybei propagandą, išlikti oriems. Šiuo laikotarpiu tai labai svarbu. Džiugu, kad jaunoji karta tokius dalykus suvokia, atpažįsta priešišką propagandą. Turiu omenyje paviešintą rusų kalbos mokytojos iš Klaipėdos atvejį, kai ji gyrė Rusijos prezidentą ir buvusius laikus. Manau, kad ji savo patriotizmą tai šaliai turėjo reikšti kitaip. Kai vyksta akivaizdus Lietuvos šmeižimas, visi turime netylėti ir pasakyti, kaip yra iš tiesų.

Lietuvoje visiems bus gera gyventi, jei dirbsime iš širdies. Išvykę uždarbiauti į užsienius greitai pamato, kad duona visur su pluta ir už dyką niekas nieko neduoda“, – išsakė savo nuomonę K. J. Smičius.

Kupiškėnė Juzefa Pranauskienė sakė, kad vėliava prie namo įpareigoja rūpestingai tvarkyti ir jo aplinką.

Vėliava įpareigoja

Prie daugiabučio namo Vilniaus gatvės pradžioje taip pat kasdien plazda Lietuvos valstybinė vėliava. Šio namo gyventojai Rimantas ir Juzefa Pranauskai papasakojo, kad per jų namo bendrijos susirinkimą buvo nutarta iškelti tą vėliavą. Šią mintį visiems davė jų namo bendrijos pirmininkas Georgijus Buidovas. Visi jam pritarė.

„Mūsų trispalvė – pilietiškumo, pagarbos Lietuvai simbolis. Rimantas yra namo gyventojų įpareigotas rūpintis vėliava. Turime ir atsarginę nusipirkę, jei dabartinė suplyštų.

Vėliavos iškėlimas sutapo su baigta daugiabučio namo renovacija. Manau, kad šis valstybingumo simbolis visiškai nederėtų prie apleisto pastato ir netvarkingos aplinkos. Vėliava mus tarsi įpareigoja nuolat tvarka pasirūpinti. Namo gyventojai patys prižiūri aplinką. Mūsų daugiabutis namas nedidelis. Susitarti dėl visko nesunku. Atsikraustę nauji gyventojai irgi prisiderina prie tvarkos.

Be to, nutarę prie daugiabučio namo iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą išsprendėme ir vieną praktinį klausimą. Dabar nebereikia derintis, kuriam butui eilė per valstybinę šventę iškelti vėliavą. Nebeliko jokių nesusipratimų“, – pasakojo Juzefa.

Dovanojo anūkas

Lietuvos istorinė vėliava jau keleri metai kasdien yra iškelta Daršiškiuose, Jono Trasykio sodyboje. Vėliavos atsiradimo aplinkybes papasakojo Marija Jasinavičienė (Trasikytė), šiuo metu čia gyvenanti su tėvu.

Marija Jasinavičienė (Trasikytė) Daršiškiuose prie sodyboje iškeltos Lietuvos istorinės vėliavos. Autorės nuotraukos

„Šią vėliavą savo močiutei, amžinatilsį mano mamai Julijai, padovanojo anūkas Vytautas, mano brolio Antano sūnus.
Kad ją reikėtų iškelti sodybos kieme, sugalvojo Antanas. Vėliau ir kaimynystėje gyvenantis tėtės pusbrolis Boleslovas Trasykis tokią vėliavą iškėlė prie savo namų. Ši vėliava patriotizmo, džiaugimosi savo tėvyne, istorine jos praeitimi išraiška. Per valstybines šventes atskirai iškeliame ir Lietuvos valstybinę vėliavą.

Mano tėtė visą gyvenimą yra Lietuvos patriotas. Jis su savo mama, mano močiute Magdalena, buvo ištremtas į Sibirą. Sovietiniais laikais mums, vaikams, apie tai nieko nepasakodavo. Tik vėliau jį išklausinėjome. Mes buvome auklėti lietuvybės dvasia. Tėtis neleido mums stoti nei į pionierius, nei į komjaunimą. Nemėgo komunistų ir jų valdžios. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, rodos, pats pirmas kaime susigrąžino žemę.

Kaip bebūtų, Lietuvoje gyvenimas eina į priekį. Daug gerų pasikeitimų. Pesimistiškai ateities nevertinu. Manau, kad sėkmingai vejamės šiuo metu labiau išsivysčiusias šalis“, – išsakė savo mintis Marija.

Įgyvendino savo svajonę

Salamiestyje stabtelėjome prie vieno namo, kur taip pat plevėsavo Lietuvos istorinė vėliava. Taip netikėtai pataikėme pas Dalią Dyrienę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriaus vadovę, rajono Tarybos narę.

D. Dyrienė gimė Sibire, tremtinių šeimoje. Iškelti prie savo namų Lietuvos vėliavą buvo sena jos svajonė, o ne mados vaikymasis. Ūkininkaudama su vyru vis tai atidėliojo. Juk ant bet kokios karties vėliavos neužkabinsi. Pradžioje ūkininkavimo visko stigo, rūpėjo technikos remontas ir ūkio plėtra. Vyrui mirus, sumažėjus ūkio reikalų, ryžosi įgyvendinti savo svajonę.

Nuo rudens iki Vasario 16-osios Dalios Dyrienės kieme plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava, o vėliau ją pakeičia Lietuvos valstybinė vėliava.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

„Vėliavas iškeliu iš pagarbos Lietuvai, jos istorijai. Vasario 16-osios proga keliu trispalvę, o nuo rudens ją pakeičiu Lietuvos istorine vėliava. Abi vėliavas kaskart atnaujinu, nes lietus, sniegas, vėjas gana greitai jas apgadina“, – sakė pašnekovė.

Kalbantis Dalia prasitarė, kad turi savo senelių išsaugotą prieškario Lietuvos trispalvę. Šią vėliavą jos močiutė Emilija Malūkienė iš Daukšių kaimo prie Mosėdžio buvo įsiuvusi į dygsniuotą antklodę. Ta antklodė su močiute buvo nukeliavusi į jos tremties vietą Chakasijoje, Abakane. Senelis Antanas Malūkas buvo politinis kalinys tremtinys. Kalėjo Sibire keliose vietose. Jos tėvai Kazys ir Jadvyga Beniušiai susipažino ir susituokė tremtyje, Krasnojarsko krašte.

Grįžęs iš tremties senelis miegodavo ta antklode užsiklojęs ir niekam jos neduodavo. 1988 metais prasidėjus Atgimimui, močiutė ją išardė. Vėliava jau buvo gerokai suirusi. Sveikas buvo likęs tik gabalas. Dalios mama ją sutvarkė, susiuvo. Ši vėliava tapo brangia šeimos relikvija.

Paprašyta Dalia parodė prieškario trispalvę – laiko neišblukintomis spalvomis, pasiūtą iš standžios, rodos, lininės medžiagos.

Reklama
1 komentaras

1 komentaras

  1. Lietuve (84.15.184.94)

    2020-02-16 at 15:10

    Taip ir turi būti. Nesuprantu žmonių, kurie neiškelia trispalvės Lietuvos švenčių proga.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:









Reklama
Reklama
Į viršų