Skelbimai
Pašnekesiai
Nuomonės

PER RINKIMUS LIETUVA ATMETĖ POPULIZMĄ IR NACIONALIZMĄ

Reklama

Valentinas MITĖ

Prezidento rinkimai Lietuvoje jokių tragiškų lūžių nepadarė. Ir negalėjo padaryti – ir Gitanas Nausėda, ir Ingrida Šimonytė buvo centro dešinės kandidatai. Abu pasirengę bendradarbiauti su Seimo dauguma, abu remiantys stiprią Europos Sąjungą (ES). I. Šimonytė, tiesa, turi daugiau politinės patirties, bet prezidento veiksmai labai daug priklauso nuo pasirinktos komandos ir, atrodo, kad abu linkę klausyti patarimų. Netikėtas buvo tik skirtumas, kuriuo G. Nausėda laimėjo prieš I. Šimonytę, tokio atotrūkio niekas neprognozavo. Tam įtakos turbūt turėjo politinių partijų, ypač, žinoma, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, parama kandidatui. Todėl I. Šimonytės nepakankamas kalbėjimasis su politinėmis partijomis, be abejo, turėjo įtakos. Galėjo būti svarbu ir tai, kad G. Nausėda žadėjo sukurti visuotinės gerovės valstybę, nors tai ir neįeina į prezidento galias. Geriausiu atveju, jis gali suteikti tik kai kuriuos impulsus. Nors galėjo bent iš dalies lemti ir kiti visai žmogiški veiksniai. Sakykim, dalis moterų balsavo už G. Nausėdą kaip už „prezidentiškai atrodantį išvaizdų vyrą“.

Vakarų spauda rašo, jog Lietuvoje laimėjo „politinės patirties neturintis bankininkas“. Tai tiesa tik, žvelgiant paviršutiniškai. Nebūtinai murdymasis partiniame drumstame, dažnai nešvariame Lietuvos politiniame vandenyje yra neįkainojama politinė patirtis.

G. Nausėdos pasirinkimas pirmo vizito vykti į Lenkiją yra protingas žingsnis žinant, kokią svarbą turi Lietuvos ir Lenkijos ryšiai.

Didesnių pokyčių, nebent retorikos sušvelninimo, nematysime ir palaikant santykius su Rusija. G. Nausėda remia Ukrainą, o tai Kremliui yra mirtina nuodėmė. O be to, Rusijos ir Lietuvos santykiai nepriklauso nuo Lietuvos. Nebent mes išstotume iš NATO ir ES.

Ir dar vienas svarbus aspektas – Lietuvos prezidento rinkimai parodė, jog Lietuva nėra tų šalių, kurios remia nacionalizmą bei populizmą, gretose. O tai jau svarbu visai ES, kur tam tikromis sąlygomis Lietuvos balsas gali būti lemiamas.

Tą patį galime pasakyti ir apie ES rinkimų rezultatus – populistai ir nacionalistai Lietuvoje patyrė fiasko, visišką nesėkmę. Nė vienas tautos gelbėtojas nuo globalizmo, pabėgėlių ir kitų galimų nelaimių, kuriomis gąsdinta tauta, nepateko į Europos Parlamentą (EP), nė vienas nepasirodė pakenčiamai per prezidento rinkimus. Per Europos Parlamento rinkimus daugiausia vietų surinko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Nustebino socialdemokratų sėkmė. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo rezultatus įvertins kaip eilinį pralaimėtą mūšį.

Atrodo, kad Socialdemokratų partija atgimsta, ir tai vyksta visoje Lietuvoje. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, skirtingai nei atsinaujinanti Socialdemokratų partija, jokios ideologijos neturi. Ramūnas Karbauskis būtent dėl to turėtų susirūpinti, o ne ant pirštų skaičiuoti laimėjimus ir pralaimėjimus. Elektoratas juk labai panašus ir per Socialdemokratų partijos krizę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai pavyko perimti dalį socialdemokratų rinkėjų. Rodos, kad banga atslūgsta.

Žvelgiant plačiau, 11 naujai išrinktų Lietuvos europarlamentarų sustiprins tas EP jėgas, kurios pasisako prieš ES griovimą. Nors matematiškai tai nėra labai daug, bet dažnai ir vienas balsas lemia.

Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka

PER RINKIMUS LIETUVA ATMETĖ POPULIZMĄ IR NACIONALIZMĄ
Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų