LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų balandžio 29 d. vyko konferencija, kur patvirtinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono tarybos įstatai, veiklos programa, išrinktas koordinacinis centras (44 narių) ir jo taryba (9 nariai). 1989 metų gegužės 5 d. vyko pirmas LPS Kupiškio rajono tarybos posėdis, per kurį
Sąjūdietis, buvęs Sibiro tremtinys, Sausio 13-osios įvykių liudininkas, istorijos mokytojas Jonas Babickas iš Subačiaus yra kruopščiai surašęs visas subatėnų sąjūdiečių pavardes, aprašęs jų nuveiktus darbus Lietuvos labui ir įamžinant laisvės kovų dalyvių atminimą. Agituojant už Sąjūdį mokytojo asmeniškai buvo aplankyti ir pakalbinti šimtai Subačiaus apylinkių gyventojų. Banguolė
Svarbūs ne tik Kupiškio rajonui, bet ir visai atgimstančiai Lietuvai buvo 1989 metų kovo 26 dieną vykę rinkimai į TSRS liaudies deputatus. Kupiškėnai galėjo rinkti du kandidatus. Tai iš 691 Panevėžio teritorinės rinkimų apygardos ir 248 Rokiškio nacionalinės teritorinės rinkimų apygardos kandidatų. Prieš rinkimus vyko jų
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1989 metų vasario 25–26 d. Sąjūdžio žemdirbių suvažiavime Vilniuje dalyvavo 11 Kupiškio rajono atstovų: Leonas Apšega, Zigmantas Aleksandravičius, Antanas Dobrovolskas, Julius Alekna, Audrius Biveinis, Antanas Varnauskas ir kt. 1989 metų kovo 18 d. – priešrinkiminis mitingas-susitikimas su kandidatais į TSRS liaudies deputatus Kupiškio
Laisvas Lietuvos Nepriklausomybės, Vasario 16-osios, paminėjimas prieš daugiau nei trisdešimt ketverius metus, dar esant sovietinei valdžiai, po ilgų draudimo metų, Kupiškyje buvo išskirtinis įvykis. Žmonės masiškai dalyvavo visuose šventiniuose tos dienos renginiuose. Sąjūdžio pasėta tautos atgimimo sėkla toliau brandino dar uždraustą vaisių – Lietuvos Nepriklausomybės
Pirma oficiali politinių kalinių ir tremtinių palaikų pargabenimo į Lietuvą ekspedicija suorganizuota 1989 metų birželio pabaigoje ir tęsėsi iki liepos pabaigos. Patriotiškai nusiteikęs Lietuvos jaunimas su šia misija vyko į Sibirą, Krasnojarsko krašto Igarkos apylinkes. Tarp ekspedicijos dalyvių buvo ir tuo metu Kupiškio rajone, Skapiškyje, mokytoju
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1988 metų lapkričio 20 d. – „Tremtinio“ klubo Kupiškio skyriaus steigiamasis susirinkimas (Kupiškio viešosios bibliotekos salėje). Išrenkamas klubo pirmininkas – Algimantas Ridikas ir 10 narių taryba. Sekretorė – Danutė Baronienė. Pirmas oficialiai nedraustas vasario 16 d. Valstybės atkūrimo dienos paminėjimas 1989 metais. Vyko mitingas
Šeštadienį, birželio 3-iąją, Seimas istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai paminės Sąjūdžio 35-metį. Šiemet sukanka 35-eri metai, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo
Dabar ne tik kupiškėnai, bet ir visa Lietuva žino apie vieną gražiausių šalyje lankytinų vietų Uošvės Liežuvio pusiasalį prie Lėvens tvenkinio, vadinamųjų Kupiškio marių. Istorija taip susiklostė, kad ši vieta irgi susijusi su Sąjūdžio veikla. Apie tai byloja ir stovas su atminimo lenta, kurioje įrašyta, kad
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA 1988 metų spalio 30 d. – Lietuvos tautinės vėliavos pašventinimas ir pakėlimas virš Gedimino gatvės 34 namo. Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčioje vėliavą pašventino Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius. Šventėje dalyvavo minios kupiškėnų, kalbėjo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Večkys, LPS seimo narys
Artėjant birželio 3 dienai, Sąjūdžio steigimo jubiliejinei datai, gegužės 12 dieną Kupiškyje apsilankė viešnios iš Vilniaus. Tai Angonita Rupšytė, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja, buvusi prie Sąjūdžio gimimo ištakų ir iki šiol kuruojanti šio istorinio įvykio archyvinius duomenis, ir Gabrielė Žaidytė, ministrės pirmininkės Ingridos
Po Sąjūdžio organizuoto mitingo Kupiškyje, prie Pyragių ežero, pradėjo aktyviai kurtis šį judėjimą remiančios grupės visame rajone. Subatėnai buvo vieni iš aktyviausių sąjūdiečių. Apie Sąjūdžio ištakas, nuveiktus darbus šiame krašte papasakojo Audrius Daukša. Buvęs sąjūdietis Audrius Daukša prisiminė pirmus Sąjūdžio žingsnius Subačiuje. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo
SĄJŪDŽIO KRONIKA 1988 metų spalio 15 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono grupių narių susirinkimas (Kupiškio viešosios bibliotekos salė).Dalyvavo 160 atstovų. Išrinktas koordinacinis centras iš 26 asmenų: Laima Albrektaitė, Gerardas Aleksaitis, Juozas Alekna, Marija Augustinienė, Algimantas Baniulis, Valdas Braukyla, Alfredas Bočiulis, Audrius Daukša, Algis Graužinis,
Žurnalistui Dovydui Pancerovui paviešinus dokumentus, atskleidžiančius, kad prezidentas Gitanas Nausėda 1988 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), Prezidentūra tikina, jog prasidėjus Sąjūdžiui šalies vadovas partijos veikloje nedalyvavo. „Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir
SĄJŪDŽIO KRONIKA1988 metų spalio 9 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Kupiškio rajono sąjūdžio rėmimo iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas prie Pyragių ežero. Dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. Mitingą vedė Kazys Stančikas, kalbėjo kupiškėnai Povilas Zulonas, Algis Graužinis, Povilas Gurklys, Visvaldas Velička, Algimantas Baniulis, Eugenija Sokienė, Kazimiera
Kupiškio krašto sąjūdžio istorijos negalima įsivaizduoti be šviesaus atminimo kupiškėno Algimanto Seibučio (1936–2014), rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, rajono Sąjūdžio tarybos pirmininko. Jis dalyvavo visuose Sąjūdžio suvažiavimuose. Kaupė asmeninį Sąjūdžio veiklos Kupiškyje archyvą. Dalį dokumentų ar jų kopijų yra atidavęs Kupiškio etnografijos muziejui ir Kupiškio
