Virginija JUŠKIENĖ Gal netinka taip sakyti, bet mintis kilo pati savaime – telefonas yra mano antroji pusė. Ir svarbesnioji, vertingesnė, be abejonės, gabesnė už mane nesulyginamai. Vien atmintis ko verta.Viskas ten sutelpa – kas vyko, ko galiu norėti ir kas naudinga, kas buvo? Visos paslaugos, viskas,
Kristina VALYTĖ Nenumaldomai artėja rugsėjo 1-oji. Jei anksčiau vaikai mokyklos laukė nenustygdami, tai šių laikų ekranų karta tokiu entuziazmu nebetrykšta.Tėvai juokauja iki šiandien dvejojantys, ar verta atžaloms uniformas pirkti, gal geriau investuoti į kokybiškas pižamas, jei vėl karantinu grasina.Būsimų pirmokų tėvai, gyvenantys kaime, suka galvas, kaimo
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Visų pirštai į save lenkti. Tikriausiai tai labiausiai tinkamas apibūdinimas pastariesiems įvykiams. Nors visą laiką buvau šalininkė pirma duoti, o paskui gauti, tačiau dabar tai tampa labai nebemadinga. Štai 180 tūkstančių elektros vartotojų naiviai patikėjo valstybės garantijomis, kad licencijas turintys elektros tiekėjai (tiksliau – perpardavinėtojai)
Jurga BANIONIENĖ, žurnalistė Kuo jau kuo, bet vandens telkinių gausa skųstis negalime. Turime ir ketvirtą pagal dydį šalyje dirbtinį vandens telkinį – marias, ir Pyragių ežerėlį. Mieste dar yra Kalkynas.Rajone nestinga ir kitų vietų, kur galima pasipliuškenti. Prie marių Aukštupėnų poilsiavietėje, kiek tenka lankytis, ypač savaitgaliais, paplūdimys dažniausiai
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Gaisras. Dega didžiulis daugiabutis namas, jo gyventojai šaukiasi pagalbos. Gretimos gatvės namo gyventojai, matydami didelę žmonių nelaimę, šaukia jiems palaikymo žodžius, prašo laikytis, ir sako, kad tuoj pagelbės. Gatvės vyresnieji kartkarčiais prieina prie degančio namo, svarsto, kuo nelaimėliams galėtų padėti. Kadangi namas ne pats
Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Šio komentaro pretekstas yra dvejopas: neseniai viename Lietuvos kultūros mėnraščių perskaitytas tekstas apie šviesią menininkų senatvę, kuriai būdinga elegancija, išmintis ir gyvybingumas, ir vienoje Vilniaus kultūros įstaigoje birželio pabaigoje įvykęs renginys, kur kalbėjo tūlas senas sostinės menininkas.Sustokime būtent prie pastarojo. Jis a priori
Jurgita ŽIUKAITĖ Leidybos redaktorė Šiemet pirmą kartą paskelbtas Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas šiek tiek nustebino. Geriausius rodiklius Aplinkos ministerijos inicijuotame reitinge (savivaldybės vertintos pagal devynis kriterijus, vertinančius aplinkosaugos tikslus apimančias sritis) pasiekė ne gamtos apsupti rajonai, o trinkelizuotas Vilnius.Mūsų žaliasis Kupiškis, pagal vertintus rodiklius, rodos, ne toks
Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Švęsdamas Jonines, prisimenu šių metų kovą socialiniame tinkle poeto Manto Balakausko parašytą teiginį, kad pasaulis iš esmės yra teisingas, tik mūsų gyvenimas per trumpas tai suprasti. Ir iš tiesų, trumpiausia metų naktis buvo iki mūsų, bus ir mums nebesant. Ir visais laikais žmonės
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Kupiškėnams įtikti sunku. Vis ras prie ko prisikabinti. Niekas nieko nedaro – blogai. Kažkas kažko imasi – ir vėl blogai. Antai per neseniai vykusį rajono Tarybos posėdį daug diskusijų sukėlė klausimas dėl alkoholio prekybos prie Kupiškio marių. Jei iki šiol čia galėdavai tik kavos ar
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Viešajame gyvenime galima matyti daugiau pilietiškumo apraiškų. Vis drąsiau žmonės reiškia savo nuomonę, aktyviai dalyvauja pilietinėse akcijose. Antai viena jauna mama, paaukojusi lėšų, kad būtų ukrainiečiams, kovojantiems su rusų agresija, nupirktas bepilotis orlaivis „Bayraktar“, pasididžiuodama rašė, kad dabar galės papasakoti, kai vaikai ar anūkai
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ „Tik nepavarkite, nesustokite“, – kasdien girdime raginimus, kai kalbama apie Ukrainą. Prieš savaitę aikčioti privertė Davose pasakyta senolio iš Jungtinių Amerikos Valstijų kalba, kuria jis kvietė greičiau pabaigti karą, Rusijai užleidžiant jos užgrobtas žemes. Tų minčių autoriaus specialiai nerašau pavardės – per didelė garbė
Ramūnas ČIČELIS Žurnalistas, rašytojas Artėjant vasarai, kai daugelis atostogausime, prisimenu seniau nei prieš penkerius metus vienam iš Lietuvos dienraščių rašytą straipsnį apie kaitą ir šilčiausio metų laiko liūdesį. Šiandien, atsivertęs tuos spaudos puslapius, matau, kad tada aukštinau vasarą kaip galimybę apsvarstyti savo gyvenimą, pasirinkimus ir, atėjus rudeniui,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Kelionės į tolimus, dar nematytus kraštus visuomet palieka neišdildomų įspūdžių. Ekskursijos, naujų patiekalų degustavimas, vietinių atlikėjų koncertai ir kitos pramogos padeda atsipalaiduoti, nors trumpam pamiršti kasdienybės rūpesčius ir globalias problemas. Kitas kelionių ypatumas taip pat labai įdomus – tai neformalios pažintys su žmonėmis. Iš jų
Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Keisto sunkumo šis pavasaris. Kai drovu džiaugtis, o nerimą norisi numarinti, ieškant viltingų ženklų. Ir aptikti simbolius ten, kur nelabai tikėjaisi rasti. Taip atsitiko vieną savaitgalį, paeiliui pažiūrėjus du dokumentinius filmus „Mėlyna kaip apelsinas Žemė“ ir „Kernagis“. Jiedu tarsi sustojo greta: liudydami tą pačią
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Yra du dalykai pasaulyje, kurių žmogus negali pasirinkti. Tai Tėvynė ir Mama. Šiandien – Motinos diena. Bet vietoje sveikinimo ir gražių žodžių šį kartą pažvelkime tiesai į akis. Karas parodė, ką kiekviena mama įdėjo į savo vaiko širdį ir jo ateitį. Tai neišgalvotos istorijos, tai
Virginija JUŠKIENĖ Prisimenu: parnešdavo mama nulaužtų beržo šakelių ir pamerkdavo į gražiausią vazą. Buvo aišku – laukiam šventų Velykų. Ir vieną rytą išvysdavau, jau žaliuoja mažučiai švelnūs lapeliai. Tai buvo seniai, kai atrodė, kad gyvenimas rytoj bus tik gražesnis, šviesesnis, kai visi dar buvom tame laike. Šią
