2024/03/29

HomeNuomonės (Page 6)

Nuomonės

Jurgita ŽIUKAITĖ Leidybos redaktorė Šiemet pirmą kartą paskelbtas Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas šiek tiek nustebino. Geriausius rodiklius Aplinkos ministerijos inicijuotame reitinge (savivaldybės vertintos pagal devynis kriterijus, vertinančius aplinkosaugos tikslus apimančias sritis) pasiekė ne gamtos apsupti rajonai, o trinkelizuotas Vilnius.Mūsų žaliasis Kupiškis, pagal vertintus rodiklius, rodos, ne toks

Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Kupiškėnams įtikti sunku. Vis ras prie ko prisikabinti. Niekas nieko nedaro – blogai. Kažkas kažko imasi – ir vėl blogai. Antai per neseniai vykusį rajono Tarybos posėdį daug diskusijų sukėlė klausimas dėl alkoholio prekybos prie Kupiškio marių. Jei iki šiol čia galėdavai tik kavos ar

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Viešajame gyvenime galima matyti daugiau pilietiškumo apraiškų. Vis drąsiau žmonės reiškia savo nuomonę, aktyviai dalyvauja pilietinėse akcijose. Antai viena jauna mama, paaukojusi lėšų, kad būtų ukrainiečiams, kovojantiems su rusų agresija, nupirktas bepilotis orlaivis „Bayraktar“, pasididžiuodama rašė, kad dabar galės papasakoti, kai vaikai ar anūkai

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ „Tik nepavarkite, nesustokite“, – kasdien girdime raginimus, kai kalbama apie Ukrainą. Prieš savaitę aikčioti privertė Davose pasakyta senolio iš Jungtinių Amerikos Valstijų kalba, kuria jis kvietė greičiau pabaigti karą, Rusijai užleidžiant jos užgrobtas žemes. Tų minčių autoriaus specialiai nerašau pavardės – per didelė garbė

Ramūnas ČIČELIS Žurnalistas, rašytojas Artėjant vasarai, kai daugelis atostogausime, prisimenu seniau nei prieš penkerius metus vienam iš Lietuvos dienraščių rašytą straipsnį apie kaitą ir šilčiausio metų laiko liūdesį. Šiandien, atsivertęs tuos spaudos puslapius, matau, kad tada aukštinau vasarą kaip galimybę apsvarstyti savo gyvenimą, pasirinkimus ir, atėjus rudeniui,

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Kelionės į tolimus, dar nematytus kraštus visuomet palieka neišdildomų įspūdžių. Ekskursijos, naujų patiekalų degustavimas, vietinių atlikėjų koncertai ir kitos pramogos padeda atsipalaiduoti, nors trumpam pamiršti kasdienybės rūpesčius ir globalias problemas. Kitas kelionių ypatumas taip pat labai įdomus – tai neformalios pažintys su žmonėmis. Iš jų

Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Keisto sunkumo šis pavasaris. Kai drovu džiaugtis, o nerimą norisi numarinti, ieškant viltingų ženklų. Ir aptikti simbolius ten, kur nelabai tikėjaisi rasti. Taip atsitiko vieną savaitgalį, paeiliui pažiūrėjus du dokumentinius filmus „Mėlyna kaip apelsinas Žemė“ ir „Kernagis“. Jiedu tarsi sustojo greta: liudydami tą pačią

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Yra du dalykai pasaulyje, kurių žmogus negali pasirinkti. Tai Tėvynė ir Mama. Šiandien – Motinos diena. Bet vietoje sveikinimo ir gražių žodžių šį kartą pažvelkime tiesai į akis. Karas parodė, ką kiekviena mama įdėjo į savo vaiko širdį ir jo ateitį. Tai neišgalvotos istorijos, tai

Virginija JUŠKIENĖ Prisimenu: parnešdavo mama nulaužtų beržo šakelių ir pamerkdavo į gražiausią vazą. Buvo aišku – laukiam šventų Velykų. Ir vieną rytą išvysdavau, jau žaliuoja mažučiai švelnūs lapeliai. Tai buvo seniai, kai atrodė, kad gyvenimas rytoj bus tik gražesnis, šviesesnis, kai visi dar buvom tame laike. Šią

[caption id="attachment_16600" align="alignleft" width="268"] Jurga BANIONIENĖ,žurnalistė[/caption] Begalinis tikėjimas, kad viskas greitai greitai baigsis. Begalinis laukimas, kada bus galima grįžti namo. Begalinis dėkingumas tiems, kurie atvėrė ne tik savo jaukių namų duris, bet ir savo karštas širdis

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Dėl karo Ukrainoje šiandien turbūt retas žmogus galėtų tiksliau prisiminti ir charakterizuoti daugiau nei prieš mėnesį vykusią tarptautinę Vilniaus knygų mugę. Ji buvo kupina blogų žinių, išgąsčio ir negeros nuojautos. Apie knygas, vykstant karui, kalbėti atrodė reikalinga ir net

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Dar visai neseniai pagrindinė tema buvo pigaus maisto produktų paieškos Lenkijoje, bet prasidėjęs karas Ukrainoje viską nustūmė į šalį. Nors kainos kasdien kyla vis aukštyn, atrodo, prioritetus po truputį perdėliojome į kitas lentynėles. Jau mėnuo, kai ne vienas prabunda ryte su mintimi – kaip jie

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,žurnalistė Pandemija, karantinai, gamtos stichijų siautėjimas, šalia Lietuvos vykstantis karas toliau alina psichiką. Nerimas lyg verdantis puode vanduo veržiasi per kraštus. Pastaruoju metu pasipylė publikacijos su psichologų, psichiatrų patarimais, kaip gyvenant ekstremaliomis sąlygomis išsaugoti dvasinę pusiausvyrą. Tai gerai, bet jei patys sau padėti nenorėsime, niekas

[caption id="attachment_2591" align="alignleft" width="300"] Ramūnas ČIČELISŽurnalistas, rašytojas[/caption] Šis komentaras yra skirtas ukrainiečiams Natalijai ir Igoriui. Su jais susipažinau lygiai prieš dvidešimt metų Italijoje, San Pietro miestelyje šalia Neapolio. Mano, jauno žmogaus, keliai į tą šalį buvo nuvedę ieškoti skalsesnės duonos ir geresnio gyvenimo. Bandymo būta labai sunkaus ir

Virginija JUŠKIENĖ Nutariau vieną dieną pagyventi tyloje, išjungiau garsus visur, kur tik įmanoma. Palikau tik vaizdus. Ir pamačiau, kiek pasaulyje daug švelnumo. Ir daug spalvų. Žybsi šūvių salvės beveik naujametiškai. Taip švelniai skraido sparnuotos raketos, nukrinta ant namų, miestų. Po to tyloje matyti draiskanos – medžių, namų,