2024/04/16

 

NERIJUS MAČIULIS. MUMS LABAI PASISEKĖ, PIRMA DALIS: PINIGAI

Nerijus Mačiulis. ELTOS nuotrauka

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc. ES vidurkio ir prie turtingiausių Vakarų valstybių artėjome sparčiau ir arčiau nei bet kuri kita prie ES 2004-aisiais prisijungusi valstybė, kurios tuomet buvo labai panašiose startinėse pozicijose.

Skeptikai galėtų suabejoti, kad prie tokio ekonominio progreso labiausiai prisidėjo būtent Lietuvos narystė ES ir tampresnė integracija su Vakarų valstybėmis. Šį skepticizmą greitai užgesina žvilgsnis į Lietuvos ekonomikos augimo priežastis bei į kitas iš Sovietų Sąjungos ištrūkusios, bet Vakarų link nepasukusias valstybes. Pavyzdžiui, Baltarusijos BVP tenkantis vienam gyventojui yra tris kartus mažesnis nei Lietuvos.

Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis buvo eksportas, kuris per šį laikotarpį išaugo keturis kartus, o didžioji dalis lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo buvo nukreipta būtent į Europos Sąjungą. Prieš du dešimtmečius visų prekių eksportas sudarė tik apie trečdalį Lietuvos BVP, dabar ši dalis yra beveik dvigubai didesnė.

Dar įspūdingiau atrodo Lietuvos paslaugų eksportas, išaugęs nuo 2 iki 17 milijardų eurų per metus. Prie to labai daug prisidėjo transporto sektorius, kuris sudaro pusę visų paslaugų eksporto. Bet labiausiai džiugina aukštesnės pridėtinės vertės – informacinių ir ryšių technologijų, finansinių ir kitų verslo paslaugų sektorių suklestėjimas. Šių paslaugų eksportas 2004-aisiais metais beveik neegzistavo, o šiuo metu sudaro apie 6 milijardus eurų per metus.

Žinoma, pasaulyje galima rasti pavyzdžių, kai daugelis gyventojų nejaučia eksporto ir BVP augimo, o visą naudą susižeria keli „išrinktieji“. Taip dažniausiai būna daug gamtinių išteklių turinčiose, nedemokratinėse, labai korumpuotose valstybėse. Lietuva šios smegduobės išvengė – per šį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių padidėjo daugiau nei penkis kartus – nuo 256 iki 1304 eurų. Dar sparčiau augo vidutinė senatvės pensija, 2004-aisiais siekusi 109 eurus, o šiemet – jau 644 eurus.

Tai nereiškia, kad atlyginimai ar pensijos yra pakankamai dideli – tam tikra nepasitenkinimas status quo yra ir progreso variklis. Tačiau svarbu neignoruoti paprasto fakto – tokio pajamų augimo gali pavydėti ne tik rytuose likusios, bet ir visos kitos naujosios ES valstybės.

Gerai girdžiu ir skeptikų balsą – o kaip su kainomis? Vidutinės prekių kainos per du dešimtmečius padidėjo maždaug dvigubai, o paslaugų – du su puse karto. Taip, kai kurių prekių ir paslaugų kainų didėjimas buvo dar spartesnis. Tačiau net ir atsižvelgus į tai, matome, jog realus vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – dirbančiųjų perkamoji galia – padidėjo du su puse karto, o pensininkų – beveik tris kartus.

Padidėjusią gyventojų perkamąją galią, finansines galimybes ir vartojimą rodo ir kitas „Eurostat“ skelbiamas rodiklis – faktinės individualios vartojimo išlaidos, kurios apima ne tik pačių gyventojų įsigytas, bet ir valstybės suteiktas nemokamas prekes ar paslaugas. Pagal šį rodiklį vartojimas Lietuvoje siekia apie 95 proc. ES vidurkio, yra didesnis nei visose kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir yra panašus kaip Airijoje ar Ispanijoje.

Galiausiai skeptikai atkreips dėmesį į su vidurkiu susijusias problemas bei primins visus jau klasika tapusius juokelius – vieni valgo bulves, kiti mėsą, o vidutiniškai gaunasi cepelinai; vidutinis Neries gylis tik maždaug metras, bet perbristi nepavyktų; vieni ligoniai karščiuoja, kiti jau atvėsę, bet vidutinė ligoninės temperatūra yra normali ir t.t.

Iš tiesų, pajamų nelygybė – ją matuojant pagal tai, kokia dalis gyventojų negauna bent 60 proc. šalies pajamų medianos – Lietuvoje per du dešimtmečius beveik nepasikeitė ir išlieka didesnė nei ES vidurkis (bet mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje). Tačiau turbūt svarbiau yra paminėti tai, kaip per šį laikotarpį pasikeitė giliame materialiniame nepritekliuje gyvenančių žmonių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, stojant į ES Lietuvoje tokių buvo daugiau nei milijonas, maždaug kas trečias gyventojas. Šiandien – tik maždaug vienas iš dvidešimties.

Narystė NATO nebuvo ekonominis sprendimas, bet turėjo ir turės netiesioginės įtakos ekonomikai – padėjo pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios padidėjo nuo 5 iki 33 milijardų eurų. Beje, įdomu tai, kad lyginant su BVP Lietuva pritraukė mažiau tiesioginių užsienio investicijų nei Latvija ar Estija, bet pagal ekonominę konvergenciją pralenkė kitas Baltijos šalis. Kokia šios sėkmės priežastis?

Lietuvių kalboje žodis sėkmė turi dvi reikšmes. Pirmoji – sėkmė yra tai, kas atsitiko netyčia, atsitiktinai (tai, kas anglų kalboje vadinama „luck“). Tačiau kalbėdami apie Lietuvos ekonominę sėkmę čia omenyje turime antrąją šio žodžio reikšmę – tai yra rezultatas, kuris yra pasiekiamas kryptingų pastangų dėka (anglų kalba tai vadinama „success“).

Viena pagrindinių šių sėkmės veiksnių – Lietuvos žmogiškasis kapitalas. Apie besikeičiantį gyventojų skaičių, požiūrius ir savijautą, emigraciją pavirtusią į imigraciją, lyderystę laimės indeksuose, pasitenkinimą gyvenimo kokybe, išsilavinimą ir kitus išskirtinumus – antroje dalyje, kitą savaitę. Trečioje šios trilogijos dalyje aptarsime kitus Lietuvos sėkmės veiksnius, neišspręstas problemas ir ką reikia padaryti, norint užtikrinti tolimesnį progresą.

Komentaro autorius yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

ELTA

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Taip, jums – bankininkams – labi pasisekė. Milijardiniai viršpelniai, monopolinė (oligopolinė) rinka, mėmės klientai ir lengvai perkami tie, kas turėtų kontroliuoti. Kas skiria LB valdybą ? „Valdybos pirmininką Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijų skaičius neribotas. Kitus Valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms skiria Respublikos Prezidentas. Galima tikėtis, kad jie atstovaus Lietuvos piliečius? Baikit, nemanau, kaip pasakytų Tapinas. Šaika valdo.

  • Manau įvedus vakarietiškus progresinius pajamų mokesčius iki 45 ar 50 proc., atsirastų daugiau pinigų ir Lietuvos gynybai, nes dabar kai kas nuo kelių milijonų eurų pajamų galimai moka kelis procentus pajamų mokesčių. Manau, kad Lietuvos banko pirmininko,mano nuomone, labai drastiškas siūlymas didinti nekilnojamo turto mokesčius visiems ,taip pat ir paveldėjusiems NT galimai prives prie nekilnojamo turto „nusavinimo“ ekonominėmis priemonėmis, nes nesant vakaritetiškų progresinių pajamų mokesčių gaunantys dideles pajamas galimai turi daug laisvų pinigų supirkti iš negalinčių susimokėti NT mokesčio paveldėtą nekilnojamą turtą. Galbūt progresiniai pajamų mokesčiai galimai paliestų ir gerb. Lietuvos banko valdybos pirmininką ir valdybos narius- tai negi siūlysi papildomai save apmokestinti? Gal būt todėl Lietuvos bankos ir nesiūlo progresinių mokesčių? Tokia mano nuomonė.

  • Puikus komentaras, tik neradau paminėta, kad Lietuvoje nėra vakartietiškų progresinių pajamų mokesčių, kaip Vokietijoje (ar Anglijoje) – ten metinės pajamos maždaug iki 10 tūkst. eurų neapmokestinamo pajamų mokesčiu, metinės pajamos iki 56 tūkst. eurų apmokestinamos 14 proc. ( Lietuvoje berods 20 proc.), pajamos virš 56 tūkst. eurų-42 proc.,( Lietuvoje-32 proc., bet virš tų pajamų nebereikia mokėti sodros) metinės pajamos virš 260 tūkst. eurų-45 proc. Anglijoje metiniai dividendai iki 1 tūkst. savrų neapmokestinami, po to mokestis auga ir dideli dividendai apmokestinami iki 38,1 proc. Lietuvoje ir 1 tūkst. ir 10 milijonų eurų metinių dividendų apmokestinami tuo pačiu 15 proc. tarifu. Vokietijoje pelno mokestis 30-33 proc. Lietuvoje-5-15 proc. Lietuvoje per dideli mokesčiai gaunantys vidutines pajamas ir per maži gaunantiems metines šimtatūkstantines ar milijonines pajamas.Gal todėl Lietuvoje toks didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vidutines pajamas gaunančių.

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video