2024/03/01

 

LYDINT KARO LEITMOTYVUI

Pixabay nuotrauka
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė

Pastaruoju metu vis ryškiau skamba karo leitmotyvas. Prie jo beveik baigiame priprasti ir dažnai praleidžiame pro ausis. Tiesa, ne visi. Jis labai veikia jautrios psichikos žmones.

Antai metų pradžioje Švedija pareiškė, kad Rusija kelia karinę grėsmę šios šalies saugumui ir reikia rengtis tą grėsmę atremti. Omenyje turėti padažnėję šnipinėjimo ir galimo sabotažo atvejai.

Vokietija taip pat apie tai prakalbo ir parengė karo su Rusija pratybų scenarijų. Vis pasvarstoma, ar gali įvykti Rusijos puolimas Suvalkų koridoriuje ir kaip jį reikėtų ginti. Estijos premjerė ragina Vakarus skirti daugiau lėšų karinėms išlaidoms nei skiria šiuo metu Rusija. Neramu dėl mažėjančios Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių finansinės paramos Ukrainai, kuri dabar lyg skydas saugo mus nuo galimos Rusijos agresijos.
Kalbama ir apie Lietuvos krašto apsaugos stiprinimą, bet iš kur gauti tam papildomų lėšų, šis klausimas lieka atviras.

Į praeitį nugrimzdo rožinis pasaulio paveikslas be ginklavimosi varžybų, be vadinamojo šaltojo karo.

Duok Dieve, kad visos kalbos apie karą liktų tik kalbomis ir apsiribotų šalių gynybinių pajėgumų realiu stiprinimu.

Bet karo, ginklavimosi kontekstas, kaip minėjau, labai veikia žmones. Pastebima, kad vis daugiau jų nori įsigyti ginklą savigynai.

Keičiasi net nekilnojamojo turto pirkimo įpročiai. Patrauklesnė tautiečiams nekilnojamojo turto rinka ne Palangos pajūryje, bet Ispanijoje ir kitose užsienio šalyse, kuo toliau nuo karo židinių. Žmonės linkę, kiek įmanoma, apsidrausti nuo visų gyvenimo netikėtumų ir išbandymų.

Apie šiuos dalykus pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose.

Šiame neramumų kontekste buvo netikėta savo ausimis išgirsti jaunos moters klausimą, ar dabar jai reikėtų planuoti nėštumą, gal visai nebereikia susilaukti vaikų, kai vis garsiau kalbama apie karą.

Gal, antra vertus, ir nėra netikėtas šis klausimas dabartinės prastos demografinės situacijos fone, bet išgirdęs tokį klausimą iš konkretaus žmogaus, visai kitaip reaguoji.

Šia tema teko ir padiskutuoti su keliais jaunuoliais. Visgi su tų diskusijų dalyviais priėjome prie išvados, kad šiandien turime gyventi taip, kaip gyvenome. Gimdyti vaikus, daryti remontą, statyti namus, keliauti, švęsti šventes, pyktis ir taikytis, džiaugtis paprastu kasdieniu gyvenimu ir nesusikoncentruoti į neigiamus dalykus, vyti šalin baimę, neviltį. Atvirkščiai, nebijoti ir pasvarstyti, ką darytume pradėjus kristi bomboms. Visa tai yra dvasinės žmonių stiprybės dalis.

Apie tai labai gražiai kalbėjo ir kunigas Mindaugas Kučinskas per Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginį Kupiškio kultūros centre. Pasak jo, viltis ir tikėjimas, nepasidavimas baimės, liūdesio pagundoms dabarties neramumų kupiname pasaulyje ir yra žmogaus jėga. Ją turime kaupti, kad galėtume atsilaikyti ir pasipriešinti blogiui.

Puolusį į depresiją, viskuo nusivylusį, abejingą aplinkai žmogų daug lengviau valdyti, pavergti ir sunaikinti.

Taigi, kol kas gyvenimas teka sava vaga. Žmonių kasdienybė irgi kupina išbandymų, blogų ir gerų dalykų.

Norisi pasidžiaugti geromis naujienomis. Policijos ir visuomenės pastangų dėka greitai surasta Kaune pradingusi mergaitė. Lietuvai atstovaujantys ledo čiuožėjai laimėjo bronzos medalius Europos dailiojo čiuožimo čempionate. Net sunku patikėti, kad šis čempionatas vyko Lietuvoje. Prisimenu vaikystėje matytas tokių varžybų transliacijas iš Sarajevo, Maskvos ar Toronto.

Ir dar – naujausių tyrimų duomenimis, Europos Sąjungoje alkoholio vartojimas labiausiai sumažėjo Lietuvoje.

Sunku patikėti, turint omenyje sulaikomus girtus vairuotojus, nesiliaujančius smurto atvejus šeimose, kurie irgi dažniausiai susiję su besaikiu alkoholio vartojimu. Bet tyrėjai mato kitokias tendencijas. Tai tuo irgi galime pasidžiaugti.

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video