2025/12/05

HomeNuomonės (Page 3)

Nuomonės

Kristina VALYTĖ Pavoserį patsai čėsas tvarkyt šėpų. Raikia dropanos pėrkilot, kad par ilga neužsiduksot, ir atsibodusias naujėsnam pramainyt, pėrriktavot. Katros labai išdilį no mazgojimo ar šiokių dėnų lintynon dėt, ar jėgu ir prė tokių nebatinka, tai ryzėliam sukarpyt dėl dulkių šluostymo, ar dėl padlogo mazgojimo. Gražesnas skiautalas iškarpyt dėl

Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Lietuvoje vėl įsisiūbavo diskusijos dėl kilusios iniciatyvos drausti vaikams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais. Skaitmeninės etikos centras ir prie jo prisijungusios 24 organizacijos, tarp kurių „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo linija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos pediatrų draugija, siekia, kad per ugdymo procesą ir per

Kristina VALYTĖ Pirpu pirpu no unkstaus ryto iš visų kerčių paukštėliai. No žvirblių aglas šokos nėt ūžia, kiek čirškimo. Ti musėt rytinis jų susrinkimas, pastarimas. Liepų sanų vis tuksana genys, mėdžių doktaras. O gol geniena, kad poodegiu raudonu, kėp su darylom numaliavotu? Vorna tursia po viksvynų, gol slėkauja? Po obelį kėkštas

Saugumo institucijos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Situacija negerėja. Tikėtina, kad per 3–5 metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigia, kad turėtume būti pasiruošę blogiausiam.  Mažvydas Jastramskis. Žygimanto Gedvilos (ELTA) nuotrauka O štai premjeras Gintautas

Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35 metų jubiliejų. Tai – proga keliais eskizais apmąstyti ir prisiminti, kokiomis aplinkybėmis atgimė Lietuvos valstybė ir kaip šalyje keitėsi gyvenimas per kelis dešimtmečius. Šio komentaro autorius nepretenduoja į tokius atsiminimus, kokie fiksuoti rašytojo Rimanto Kmitos romane

Tarptautinė politika išgyvena žemės drebėjimą. Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi

Kristina VALYTĖ Griūk iš juoko. Pelyta many apvolgė. Aruodi nebar nė morkytas, nė burokėlio – vėn žėvalas. Nors čia ne vėnos pelytas pasdarbuota. Griaužė visa pamilija. Močia su tavu ir do bant pinkiolika vaikų. O tė vaikai gol turia ir savo vaikų. Jėgu pradžioj naujų matų po vienų, dvi

Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Esame laisvi, nebijome kelti opių kausimų, išsakyti savo nuomonę ne tik vieni kitiems, bet ir politikos autoritetams. Tokią išvadą padariau po paskutinio visuomenės susitikimo su Seimo nariais konservatoriais. Ten susirinkę žmonės daugiausia buvo iš šiai politinei jėgai prijaučiančios bendruomenės. Politikai iš auditorijos sulaukė ir patarimų,

Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiais metais dešimtą kartą kviečia minėti Lietuvių kalbos dienas. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms, vyks vasario–kovo

Prasidėjo Tėvynės sąjungos lyderio rinkimai. Anksčiau kalbėjome, kad du pagrindiniai kandidatai yra gana panašūs – esminis skirtumas yra jų požiūris į tos pačios lyties santuokas. Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo kita perskyra. Didelė partijos elito dalis susivienijo ties Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūra. Ją remia eurokomisaras Andrius Kubilius ir

Kristina VALYTĖ Kė nebažinau, ko noriu volgyt, kepu bulbų par torkėlį. Prisiskutu bulbų, pristorkavoju patalnion, dadu taukų su spirginėliais, uždingiu dungtį ir lei šunta unt ringių. Labai skanu pakabliuot su rūgeliu iš puodo. Kė tėp pasisakiau, tatula akis tik išvarta, soko, volgyk volgyk unt taukų, tai pro duris toj