Jurga BANIONIENĖ Vasara šįmet prasidėjo gerokai anksčiau. Maudyklose mėgstančių pasipliuškenti žmonių netrūko ir gegužei baigiantis. Ko jau ko, bet vietų, kur maudytis, pas mus yra. Turime dideles marias, miesto pašonėje – Pyragių ežerą. Bet – paradoksalus dalykas. Pasirodo, oficialiai registruotų paplūdimių – nė vieno. Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Anksčiau Lėvens
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Šiais laikais vis dažniau kalbama apie suprastėjusią žmonių psichinę sveikatą. Vieni ramybės ieško pasinerdami į religiją, kiti panyra į netradicines dvasines praktikas, treti vis varsto psichologų ar psichiatrų kabinetus. Būna ir tokių, kurie ima tuos dalykus rimtai studijuoti. Jaunam gali sakyti, kad tai hormonų audros
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Nors kalendorinė vasara dar neprasidėjo, jau, atrodo, pradėjome gyventi jos rimtu. Visi juda. Prie marių, Pyragių ežero maudynių sezonas atidarytas. Drąsiai ir vaikai, ir suaugę į vandenį lipa. Mieste aktyviai vyksta naujo prekybos centro statybos. Kyla parduotuvė tiesiog akyse. Nespėsi apsidairyti, žiūrėk –
Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Šią savaitę politologai, apžvalgininkai daugiausiai aptarinėjo praėjusius prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Grįžkime prie šios temos trumpam ir mes. Rezultatas, kas kovos dėl prezidento posto antrame ture, manau, mažai ką nustebino. To ir tikėjomės. Bet nustebimų buvo kitokių. Man asmeniškai dėl dviejų personalijų
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Yra sakoma: kur du stos, visada daugiau naudos. O jei gražus būrelis stos – tai naudos dar daugiau. Šitas pasakymas puikiai tinka Kupiškio rajone veikiančiai Gindvilių kaimo bendruomenei. Kaimo bendruomenių judėjimas Lietuvoje prasidėjo prieš daugiau nei dvidešimt metų. Jis netrukus išpopuliarėjo – sparčiai daugėjo
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė „Luktelk, luktelk dar vieną minutę…“ Tik prabudusi girdžiu skambant per radiją eurovizinę Silvestro Beltės atliekamą dainą. Taigi netrukus sužinosime, kaip Lietuvai seksis šiame dainų konkurse. Vyksta balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Reikia šiek tiek luktelėti ir sužinosime, ką tauta nusprendė. Kuo greičiau
Kristina VALYTĖ Panorama pažiūrata, bliūdėliai sumazgoti, kotas sumigdytos, možna sėst ir kai kų parašytėn. Daug daiktų mon šindėn nėkėp neišeina iš galvos. Anų rytų vėžė komunalinikai stiklų. Pokelas pilnos pristatytos iš vokaro žalių dėžėlių išvažtų. Visi gi turiat tos rūšiovimo konteinerius, žinot, apė kų kalbu. Tiktai mono unt kėlio neišvažiuota,
Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose mirgėte mirgėjo pusnynuose paskendusių medžių, augalų nuotraukos. Kartu su šiuo grožiu liejosi ir aimanos, kad naktimis šalnos, dienomis vos vos pliusinė temperatūra balandžio pabaigoje pridarė nuostolių pasėliams, gėlininkams, daržininkams. Vaizdai gražūs, gal net žiemą retai būna užburiančio pusnynų baltumo. Savaitgaliui
Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Kupiškis – nedidukas rajonas. Palyginti su didžiaisiais milijoniniais miestais, aguonos grūdelis. Tačiau atidžiau pasidairius į palikimą, užgyventą čia kūrusių žmonių, reikia pripažinti, kad tas aguonos grūdelis yra davęs tiek vaisių, kad ne kiekvienas didmiestis galėtų tuo pasigirti. Kupiškio istorinis pasakojimas vertas atskiro, atidaus
Kristina VALYTĖ Balandžio pirma no sano tėp jau apriliu vadinta būdavo. Šposų diena. Gali pamaluot, pašidyt kitų, tųdėn tokia valia paduota, laistina. Tėp labiau vaikom patinka, bat možna ir suaugusėm, kad norias, štukas krėstėn. Žodžiu, kad būt linksma. Pasakyk ti kom, kad va tau atsirišė čioboto šniurka,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Ar pas mus daug yra vargstančių ir prie bado slenksčio atsidūrusių žmonių? Gal ką nors toks klausimas ir papiktins. Statistika, rodos, byloja, kad Lietuvoje kas septintam žmogui stinga pinigų normaliai pavalgyti. Kiti skaičiai atskleidžia, kad išmetama apie 30–50 tonų maisto. Taigi ši problema turi dvi puses.
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami. Stojant į ES, Lietuvoje buvo 3 mln. 377 tūkst., o šių metų pradžioje –
Kristina VALYTĖ Skumbina draugyta mono didžioja, klausia, ar girdėjai, kvėtkėl, vėversėlį čiranunt? Ne. O pimpį rėkinunt? Ne. O starkų klėguntį? Argi ne. Dyvijas jinai, kad ir gėrvių pamiškėj šių pavoser do nėsu girdėjus. Nu ir tagul. Jokiuos – pagyvintum, brungiojyt, mono gyvėnimų. Ogi kėp ošei girdėsiu, kad
Kristina VALYTĖ Tuc tuc tuc, gyyyyrgžt, buldi buldi, trinkt! Keverzi leverzi, kriuku kriuku, buci buci, džergžt, teler ir unt golo pykš! Va tėp ir jodom mašinalas vėškelaliu to savo. Pirmyn atgol, žėdnų dienų krotoms par duobas, kožnųkart kėp teknikinaj išpurtyti iš visų šonų. Ir niekur tujei, kvėtkėl,
Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Pastaruoju metu tarp suintensyvėjusių kalbų apie karą, šalies gynybą, saugumą, apie priedangas, jei prasidėtų oro atakos, susišaudymai, apie gyventojų parengtį tokiems atvejams yra ir visai kitokio pobūdžio naujienų. Jos nuteikia pozityviai ir tarsi ramina, kad viskas bus gerai. Gyvenimas eina į priekį ne
