2024/11/22

HomeKultūraVėrinys (Page 19)

Vėrinys

Kovo 27-ąją teatriniame Skapiškio miestelyje buvo triguba šventė – Tarptautinė teatro diena, kurią švenčia viso pasaulio teatralai, Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio vaikų ir jaunimo teatro studijos „Ku-kū“ 30-asis gimtadienis ir pačių mažiausių kukučių spektakliuko „O, kalnas!“ premjera. Gustė MOLYTĖ Kovas – teatro mėnuo. Šiais metais Skapiškio

Matydami gėlėmis išpuoštus Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios altorius, dažnas net nesusimąstome, kad parapijoje yra žmonių, kurie tuo nuolatos rūpinasi. Ir ne tik – dar ir švara, tvarka bažnyčioje, iškilmingų procesijų, atnašų nešimo organizavimu ir kitais svarbiais dalykais. Šiuos darbus nuoširdžiai atliekanti Stasė Simanavičienė

Šiemet Vilniaus knygų mugėje iš Skapiškio krašto kilęs rašytojas Jurgis Usinavičius (Napalys Augulis) pristatė atsiminimų knygą „Vėjas“, kurioje patikslino, papildė ankstesnius duomenis, faktus, kurie pateikti jo romanuose, turinčiuose autobiografinių bruožų. Taip darbingai nusiteikęs rašytojas pasitinka savo jubiliejinį gimtadienį. Kovo 27 dieną J. Usinavičiui sukaks 90

[caption id="attachment_24731" align="alignnone" width="986"] Tapytoja Agnė Skipskytė.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Į kavinę „Upės kepyklėlė“ užsukantys lankytojai gali pasigrožėti ant sienų sukabintais spalvingais darbais. Netradicinėje erdvėje savo kūrybą nusprendė pristatyti kupiškėnė Agnė Skipskytė. Ji – Vilniaus dailės akademijos absolventė, tapytoja. Jurga BANIONIENĖ Kūryba – meditacinė Agnė pasakojo, kad tiesiog

Adomynės kaimo bendruomenė turi naują vadovę. Su šiomis pareigomis atsisveikinusią ilgametę pirmininkę Virginiją Pakalniškienę pakeitė jauna adomynietė Arevik Babajan. Nuo beveik penkerių metų Aluotose, netoli Adomynės, augusi Arevik dabar jas laiko tikraisiais namais, bet moters vardas ir pavardė išduoda, kad ji turi ne tik lietuviškų

[caption id="attachment_24718" align="alignnone" width="983"] Kupiškėnė Regina Krivašejeva prieš beveik šešerius metus iš sostinės grįžo gyventi į gimtąjį miestą.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Kupiškio tautodailininkų liaudies meno studiją „Židinys“ šiandien puošia kupiškėnės Reginos Krivašejevos skiautiniai ir užrašinės odiniais viršeliais. Į gimtuosius tėvų namų iš sostinės prieš beveik šešetą

Yra žmonių, kurie net kelis kartus per metus niekaip neprisiruošia iškelti vėliavos prie savo namų. Pasiteisinimų ir priežasčių tam randama daugybė. Bet visai netoli nuo Kupiškio, ant kaimyninių Anykščių ir Rokiškio rajonų ribos, 10 kilometrų nuo Svėdasų miestelio, yra kaimas, kuriame visus metus kiemus puošia

Jau daugiau kaip savaitė vyksta karas Ukrainoje. Rusijos agresija kasdien vis žiauresnė: bombarduojami miestai, žudomi taikūs gyventojai. Karo priežastis, ištakas analizuos dar daug karo analitikų, istorikų. Išsakyti savo įžvalgas paprašėme istoriką, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoją Norbertą ČERNIAUSKĄ. Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Tikriausiai nieko nėra baisiau už karą. Šis

Kupiškio kultūros centro folkloristė Daiva Palionienė ir ansamblio „Kupkėmis“ narė Neringa Vaitiekaitienė vasario 19 dieną dalyvavo lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalyje-konkurse „Grįžulai“. Čia kupiškėnės puikiai pasirodė ir tapo laureatėmis – suaugusiųjų amžiaus grupėje pelnė trečią vietą. Jurga BANIONIENĖ Kupiškėnės Daiva Palionienė ir Neringa Vaitiekaitienė lietuvių dainuojamojo folkloro

Trijų metrų aukščio žmogus-voras, šypsenomis pasipuošę draugai Kempiniukas ir Patrikas, geraširdis žmogėdra Šrekas, linksmuolis kiškis Kvanka. Visi jie – vaikų mėgstamų animacinių filmų personažai. Įspūdingai tikroviškai juos atkūrė medžio drožėjas Gintautas Tručinskas. Jo sukurtos medinės skulptūros papuoš kaimynų biržiečių pramogų parką. Jurga BANIONIENĖ Skulptūrų parkui Kupiškėno medžio drožėjo

[caption id="attachment_24230" align="alignnone" width="1000"] Rymantas Jurgelaitis džiaugiasi miesto šurmulį iškeitęs į ramų gyvenimą kaime.Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo[/caption] Kad miesto žmonės ieškodami ramybės, gamtos prieglobsčio ankštą didmiesčio butą vasaromis iškeičia į sodybą kaime, nestebina, bet visam laikui apsigyventi atokiau ryžtasi tikrai ne visi. O dar tokiame