Iš Raseinių rajono kilusi Lina Vaitonienė Kupiškio krašte gyvena daugiau nei 30 metų. Nuotraukoje – šventės „Grok, armonika, grok“ šeimininkė, 2007 m., Noriūnų dvare.Nuotrauka iš asmeninio Linos Vaitonienės albumo Kupiškyje daugiau nei 30 metų gyvenančią Liną Vaitonienę vargu ar sutiksi lėtai vaikštinėjančią Kupos pakrantėmis. Ji –
Iš Dzūkijos kilusi Kupiškio ligoninės direktorė Roma Ramanauskienė mūsų krašte gyvena daugiau nei tris dešimtmečius. Autorės nuotraukaMedikę Romą Ramanauskienę pažįsta daugelis kupiškėnų. Ji rajono gyventojų sveikata rūpinasi jau 35 metus. Nors nuo praėjusių metų rugsėjo gydytoja eina Kupiškio ligoninės direktorės pareigas, dalį laiko skiria ir
Jau penkiasdešimt metų Roza gyvena tarp Stračnių ir Maskvos.Autorės nuotrauka„Visada maniau, kad esame vienos planetos gyventojai – ir ne tautybės mūsų santykius kuria, o mes patys“, – sako jau pusę amžiaus tarp Lietuvos ir Rusijos gyvenanti Roza Leonidova. Maskvoje gimusią ir užaugusią ją gyvenimas atvedė
Argentinietis Carlos Gonzalo Rojas su šeima (iš kairės): vyresnysis sūnus Deivis, žmona Dovilė ir jaunylis Jokūbas. Jurgitos Banionienės nuotrauka Iš Argentinos kilusį Carlos Gonzalo Rojas prieš dešimtmetį į Lietuvą atsikvietė meilė ir siekis įgyvendinti vieną didžiausių savo svajonių – baigti odontologijos studijas. Tai pasiekti pavyko.
Grįžusi į Lietuvą Marytė čia pasijuto svetima – lietuvei iki šiol lipdoma rusės tautybė.Nuotrauka iš asmeninio Marytės Jefimovos albumoRudiliuose gyvenančios Marytė Jefimova ir jos dukra Irina Kiseliova jau tris dešimtmečius nešioja „ruskelių“ vardą. Nors moterys grynos lietuvės, tik daug metų praleido tremtyje Kaukaze ir Kazachstane.
Iš Varėnos rajono kilusi dzūkė Aldona Vasiliauskienė Alizavos seniūnijoje, Bakšėnų kaime, gyvena nuo 1973 metų. Autorės nuotraukaTikra dzūkė Aldona Vasiliauskienė įsitikinusi, kad geriausiai žmogus jaučiasi ten, kur yra jo šaknys – gimtinėje. Deja, gyvenimas dažnai surikiuoja kitaip. Pagal gautą paskyrimą į Aukštaitijos kraštą, iki tol
Iš Baltarusijos kilusi Antanina Damža Kupiškio krašte gyvena daugiau nei trisdešimt metų. Jurgitos Banionienės nuotraukaSaldumynų mėgėjai, užsukantys į „Kupiškėnų turgaus“ paviljoną, neaplenkia vienos jais prekiaujančios moters prekystalio. Išsirinkti gardesnį sausainį ar kitokį skanėstą kupiškėnams visada pasiūlo Antanina Damža. Tik puikiai lietuviškai kalbančios moters akcentas išduoda,
Tikra žemaitė Janina Juknienė Kupiškyje gyvena nuo 1978 metų. Jurgitos Banionienės nuotraukaMažeikiškė Janina Juknienė mūsų krašte jau seniai. Prieš trisdešimt septynerius metus su vyru gyventi į Kupiškį ji atsikėlė iš Radviliškio. Miškininkės specialybę įgijusi moteris visus šiuos metus dirba miškų urėdijoje. Nors veiklos Janinai tikrai
Iš Dzūkijos, iš Druskininkų, kilęs Kęstutis Svetlauskas Palėvenėlėje gyvena jau 32 metus.Jurgitos Banionienės nuotraukaKupiškio rajone iš Druskininkų kilęs Kęstutis Svetlauskas gyvena jau daugiau nei trisdešimt metų. Tikras dzūkas kartu su žmona aukštaite į Palėvenėlę atvyko laikinai, tačiau užsibuvo. Ilgam
Laičiečiai įsiamžino su knygos autoriumi Alvydu Totoriu (sėdi pirmas iš dešinės).Autorės nuotraukaKupiškėnų biblioteka pasipildė dar vienu leidiniu. Dienos šviesą išvydo istoriko Alvydo Totorio knyga apie savo gimtinę – „Laičiai, kaimas prie Žvikės“. Jo kolegos šią knygą jau spėjo įvertinti kaip vieną iš geriausių, profesionaliausiai pateiktų
Parodoje eksponuojami autentiški dzūkiški marškiniai ir jų kopijos.Autorės nuotraukaTarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala“ metu Kupiškio etnografijos muziejuje pristatyta įdomi ir inovatyvi Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkų parengta paroda „Ir po šimto metų tamsoj žiba“. Muziejaus lankytojai turėjo retą galimybę susipažinti su dzūkų tautiniu kostiumu ir jo detalėmis.
Danguolė ir Algirdas Butėnai džiaugiasi gyvendami Kupiškyje. Lengvai ir atvirai bendraujantys sutuoktiniai su kiekvienu sutiktu greitai randa bendrą kalbą. Jurgitos Banionienės nuotrauka.Mūsų rajone besidarbuojančią agronomę Danguolę Butėnienę puikiai pažįsta ne tik kupiškėnai ūkininkai, bet ir Anykščių, Rokiškio krašto žemdirbiai. Ketvirtą dešimtmetį Kupiškio krašte su šeima
Šližauskų šeima. Dukros Augustės krikštynos rugiuose, 2013 m. Nuotraukos iš Laimutės Šližauskienės asmeninio albumoDaugelis sporto bendruomenės narių Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro vadovę Laimutę Šližauskienę puikiai pažįsta. Bet ne visi žino, kad į mūsų kraštą su šeima prieš penkerius metus atsikėlusi moteris –
Iš kairės: dukra Živilė, Virginijus, jaunylė Rasa, Virginijaus mama Kazimiera Kaušakienė, dukra Dovilė ir žmona Rasa. Rytoj, pirmąjį birželio sekmadienį, gėlės pražys ne moterų, o vyrų rankose. Juos pasveikinti skubėsime Tėvo dienos proga. Vieniems ši diena bus susitikimas su kituose šalies miestuose įsikūrusiais vaikais. Bus
Vytautas Klidzio su savo numylėtiniu Gučiu. Autorės nuotraukaDzūkai iš kitų Lietuvos etnografinių regionų gyventojų išsiskiria savitais papročiais, liaudies dainomis, gyvenimo būdu. Tai – svetingi, vaišingi, mėgstantys bendrauti žmonės. Sakoma, kad svečias dzūkui – tai Dievo dovana. Iš šio dainomis apipinto krašto kilęs Vytautas Klidzio Kupiškio
Dzūkė Romutė Žiukienė per keturiasdešimt metų puikiai pritapo mūsų krašte.Banguolės Aleknienės nuotraukaDzūkė Romutė Žiukienė tvirtina, kad per beveik keturiasdešimt metų jau spėjo Kupiškio krašte apsiprasti. Čia užaugo ir trys jos vaikai. Visgi nuvykus į gimtinę ten jai oras atrodo gaivesnis ir kvėpuoti lengviau. „Savas kraštas